Atnaujintas 2003 m. kovo 14 d.
Nr.21
(1125)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Istorinių įvykių ir krikščioniško atsinaujinimo sąsajos

Dar visiškai neseniai šventėme Kovo 11–ąją – mūsų tėvynės Nepriklausomybės atkūrimo šventę, kurios reikšmingumas gali būti lyginamas su Vasario 16-osios istorine data.
Kai pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV prezidentas Tomas Vudrovas Vilsonas paskelbė keturiolikos punktų deklaraciją apie tautų apisprendimo laisvę gyventi nepriklausomai, Lietuvai atsirado dar didesnės galimybės atstatyti teisingumą – paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimą. Deja, 1918 m. vasario 16 d. atkūrus valstybę, visi pradėti ir per 22 metus sėkmingai tęsiami nepriklausomybės įtvirtinimo darbai sužlugo, nes tuoj po 1939 metų rudenį Molotovo–Ribentropo slaptojo pakto įsigaliojimo Lietuva buvo okupuota ir aneksuota.
1990 m. kovo 11 d. sąmoningi Lietuvos žmonės visam pasauliui paskelbė: ,,Užteks tūnoti po agresoriaus padu. Visiems skelbiame, jog nuo šiol prasideda nauja mūsų tėvynės laisvės ir nepriklausomybės epocha”.

Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas

Kartu neškime Evangelijos žinią
Ganytojiškas laiškas pradedant pasirengimą Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui

Brangūs broliai ir seserys Kristuje! Šiandien kreipiuosi į jus, norėdamas paprašyti jūsų pagalbos ir bendradarbiavimo labai svarbiu bei reikšmingu mūsų arkivyskupijos gyvenimo laikotarpiu.
1934 metais įvyko pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas, apsvarstęs ir nubrėžęs bažnytinio gyvenimo ir sielovadinio darbo gaires. Jis teikė didelių vilčių, tačiau po kelerių metų prasidėjęs pasaulinis karas ir po to sekusi Lietuvos okupacija mūsų arkivyskupijai atnešė sunkių išbandymų. Pokario metai buvo ne mažiau sunkūs, nes sovietų valdžia, vykdydama Maskvos direktyvas, planavo visišką Bažnyčios sunaikinimą. Karo metu į Vakarus pasitraukus Kauno ganytojams, ilgą laiką arkivyskupijai vadovavo Religijų reikalų tarybos įgaliotinio stropiai prižiūrimi kapituliniai vikarai. Arkivyskupijos padėtis nepasikeitė į gera ir po to, kai Apaštalų Sostas galėjo skirti apaštališkuosius administratorius vyskupus, nes sovietų valdžia darė viską, kad bažnytinis gyvenimas vos vegetuotų, neatsinaujindamas II Vatikano Susirinkimo dvasia. Komunizmo subyrėjimas Europoje ir Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje suteikė viltį, kad arkivyskupija užsigydys padarytas žaizdas ir sėkmingai atsilieps į nūdienos iššūkius.

Gimnazija pagerbė arkivyskupą

Kauno jėzuitų gimnazija jau ne pirmus metus vasario mėnesį pagerbia Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjus, Vasario 16-osios Akto signatarus. Taip 2002 m. vasario 14 d. buvo pagerbtas prof. Pranas Dovydaitis, šiemet vasario 13 d. - Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884-1953).
Renginys Šventųjų Kirilo ir Metodijaus dieną pradėtas šv. Mišiomis, kurios buvo aukotos už visus, kūrusius Nepriklausomą Lietuvos valstybę, žuvusius dėl jos laisvės. Prieš altorių, ant specialiai ištiesto šilko iš žvakučių aštuntokų išdėstytos Lietuvos valstybės ribos, bei į altorių laiptais kylančios žvakės tapo svarbiu šventės akcentu. Prieš šv. Mišias buvo iškilmingai įneštos Lietuvos bei gimnazijos vėliavos. Šv. Mišias aukojo gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ, bei gimnazijos kapelionas Vytautas Sadauskas, SJ, kuris ir pasakė pamokslą. Prieš šv. Mišias kun. G. Vitkus, SJ, kalbėjo apie Vasario 16-osios svarbą mūsų tautai ir valstybei, būtinybę stengtis kuo daugiau sužinoti apie asmenis, kūrusius Nepriklausomą Lietuvą, apie pastangas, kad greičiau arkiv. M. Reinys būtų pakeltas į altorių garbę.