Atnaujintas 2003 m. balandžio 9 d.
Nr.28
(1132)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Rinka
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Mintys
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Karas Irake: kaip keičiasi Rusijos politikos kursas

Daugelis pasaulio informacijos agentūrų mėgsta pranešinėti apie sunkumus, su kuriais susiduria sąjungininkų pajėgos Irake. Tuo tarpu vienas pagrindinių amerikiečių ir britų karinės operacijos tikslų pasiektas – Pietų Irako naftos verslovės jau pateko į sąjungininkų kontrolę. Irako kariškiams pavyko padegti tik septynis iš 600 naftos gręžinių. Iš Pietų Irako naftos verslovių išpumpuojama per 80 proc. visos dabar išgaunamos Irake naftos. Dalis jų artimiausiomis dienomis pradės dirbti visu pajėgumu, o kai kurios jau pradėjo pumpuoti naftą, kuri netrukus tankeriais iškeliaus užsakovams pagal Jungtinių Tautų programą „Nafta – mainais už maisto produktus“.
Baigia pakliūti į amerikiečių ir britų bei jų sąjungininkų kurdų kontrolę visi šiaurinio Irako naftos telkiniai. Tad sąjungininkams belieka užbaigti politinę karinės akcijos dalį – perimti Bagdado kontrolę. Sprendžiant iš pranešimų, ir čia sąjungininkams neblogai sekasi. Tuo labiau kad laukto nuožmaus diktatoriaus Sadamo Huseino nacionalinės gvardijos pasipriešinimo nesulaukta. Dauguma karinių ekspertų teigia nelabai suprantantys, kodėl Irako armijos pasipriešinimas sąjungininkų ekspediciniam korpusui toks nenuoseklus ir chaotiškas. Tiesa, Irako lyderiai vis dar kalba apie savižudžius – šachidus ir esą aklai ištikimus S.Huseinui nacionalinius gvardiečius. Tik ir jų efektyvių veiksmų gana nedaug. Tą pripažįsta net Rusijos kariniai apžvalgininkai, kurie bene aktyviausiai skelbė, jog sąjungininkai Irake patirs pralaimėjimą. Pavyzdžiui, žinomas apžvalgininkas Andrejus Uglanovas stebisi, kurgi dingo 350 Irako karo lėktuvų (daugiausia sovietinės gamybos). Juk, nepaisant to, kad jie yra pasenusių konstrukcijų ir visiškai nepalyginami su amerikiečių ir britų karo lėktuvais, tačiau bombas numesti dar sugebėtų. Taip pat A.Uglanovas stebisi, kodėl sąjungininkams priešinasi tik apie 100 Irako tankų, nors jis turi jų daugiau kaip 700. „Pagaliau kodėl buvo panaudota tik viena SKAD tipo vidutinio nuotolio raketa?” – klausia apžvalgininkas. Todėl jau pasigirdo nuomonių, ar tik amerikiečių karinei vadovybei nepavyko slapta susitarti su Irako generolais, kad pasipriešinimas būtų kuo mažesnis.


Kas pavogta – negrąžinama

Rusijoje buvo sukeltas didžiulis triukšmas, paskelbus, jog Kultūros ministerija ketina perduoti Vokietijai 352 piešinius ir du paveikslus, Antrojo pasaulinio karo metu pagrobtus iš Brėmeno Kunsthalės muziejaus. Rusijoje ši vertinga meno kūrinių kolekcija yra vadinama „Baldino kolekcija“. Viktoras Baldinas buvo sovietinės armijos kapitonas, vadovavęs specialiam būriui grobiant ir išvežant į Sovietų Sąjungą vertingiausias meno vertybes. Tarp šios V.Baldino kolekcijos kūrinių, kurie dabar saugomi Sankt Peterburgo Ermitaže, yra tokių garsių dailininkų kaip Rembranto, Ticiano, Diurerio, Van Gogo bei kitų piešinių.