Atnaujintas 2003 m. balandžio 16 d.
Nr.30
(1134)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Literatūra
Darbai
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Maršalo lazdą iškeitęs į plunksną

Vilius Bražėnas su „XXI amžiaus“ laikraščio bendradarbe – Lietuvos teisės universiteto teisės specialybės studente Justina Žeižyte

Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Profesorius Vytautas Landsbergis, sveikindamas žymų visuomenės veikėją Vilių Bražėną devyniasdešimtmečio jubiliejaus proga, jo asmenybę apibūdino karvedžio Napoleono posakiu. „Kiekvienas leitenantas savo kuprinėje nešiojasi maršalo lazdą. O leitenantas Vilius Bražėnas šią maršalo lazdą nudrožė ir pasigamino iš jos aštrią plunksną“, - sakė Seimo narys vertindamas V.Bražėno publicistiką, jo aštrų žvilgsnį į svarbiausius Lietuvos gyvenimo įvykius. „Kol pasaulis bus netobulas, tol Bražėnas su tuo nesitaikstys“, - sakė prof. V.Landsbergis apie jam artimas šios asmenybės branginamas ir aukštinamas vertybes: tėvynės meilę, ištikimybę ir pasiaukojimą tautos laisvei ir tiesai.
„Uždekime ant pilies kuorų laužus, saugokime ir branginkime Lietuvą“, - tardamas padėkos žodį gausiai susirinkusiems draugams, bendražygiams ir svečiams, kalbėjo jubiliatas V.Bražėnas savo garbingos sukakties šventėje Kauno įgulos karininkų ramovėje. Šiuo gilią prasmę turinčiu pasakymu jubiliatas tarsi apibendrino jo pagerbti susirinkusių žmonių išsakytas mintis ir atsakė į savo paties sugalvotą šios popietės svarstymų temą „O kas toliau?“
Prasmingą ir spalvingą V.Bražėno asmenybę, gyvenimą ir veiklą būtų galima apibūdinti daugeliu titulų ir profesijų: skautas, kariškis, dainininkas, publicistas politologas, rašytojas ir t.t. Nelengva pasakyti, iš kur sklinda V. Bražėno asmenybės žavesys. Vaikystėje jis matė gyvą „Spalio revoliucijos tėvą“ V.Leniną, kentė badą ir pabėgėlio dalią Rusijos gilumoje, grįžęs į Lietuvą įsitraukė į kuriamąjį darbą, užėjus „raudonajam tvanui“, jam pasipriešino ginklu prie Sedos. Pasitraukęs į Vakarus, nepaliovė ginti Lietuvos nepriklausomybės plunksna ir laisvu žodžiu. Anot prof. O.Voverienės, jis drąsiai prabilo apie KGB piktadarystes Amerikoje tuo metu, kai patys amerikiečiai apie tai nedrįso kalbėti.
Kauno įgulos komendantas Antanas Plieskis devyniasdešimtmečio proga V.Bražėnui įteikė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėkos raštą už aktyvią visuomeninę veiklą, ryšių su visuomene stiprinimą ir pasiaukojamą patriotinį darbą Lietuvos labui. Taip pat buvo paskelbtas krašto apsaugos ministro pasirašytas dokumentas, kuriuo jam suteikiamas Lietuvos krašto apsaugos leitenanto laipsnis. O Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Arūnas Flikaitis V.Bražėnui įteikė kario savanorio pažymėjimą.
„Tremtinių ir politinių kalinių sąjunga man buvo tie namai, kuriuose buvau svetingai priimtas, kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą“, - neslėpdamas jaudulio dėkojo V.Bražėnas likimo broliams, pasveikinusiems jį daina ir šiltu žodžiu. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir LPKTS atstovai, susibūrę į ansamblį „Girių aidas“, jubiliatą pasveikino daina „Lietuvos partizanai“. Seimo narys LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis ir šios organizacijos atstovai, LPKT bendrijos pirmininkas Vytas Miliauskas, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno apskrities valdybos atstovai ir Lietuvos karininkų šeimų draugijos narės, Vyr. skaučių seserijos skautės ir daugelis kitų garbingų visuomenės, mokslo, Kauno savivaldybės tarybos atstovų sakė pačius nuoširdžiausius žodžius V.Bražėnui už jo pasiaukojamo darbo pavyzdį mums visiems.
V.Bražėno sumanymu ir ši šventinė popietė įgavo prasmingų svarstymų pobūdį. Prelegentai – kaunietė gydytoja Gražina Banaitienė, vilnietis, buvęs parlamento gynėjas Antanas Kliunka, marijampolietė, Sąjūdžio atstovė Gražina Trimakaitė ir „Panevėžio balso“ redaktorius Vytautas Tavoras, vadovaujami dim. kpt. Aleksandro Dagio, svarstė klausimą „O kas toliau?“. Buvo dalijamasi įžvalgomis, kaip kurti aktyvią pilietinę visuomenę, kurios „stuburo“ nesulaužytų jokios išorinės grėsmės, taip pat kaip išlikti Lietuvai, integruojantis į euroatlantines struktūras galingų kaimynių pašonėje, kaip išsaugoti savo istorinę praeitį, kultūrą ir tautinę savimonę.
A.Kliunka buvusių parlamento gynėjų vardu kreipėsi į susirinkusiuosius ir į jubiliatą, prašydamas tapti vadovu komisijos, kuri rūpintųsi, kad Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pagaliau būtų pastatytas paminklas Lietuvos partizanams ir kad ateities kartos žinotų, jog tik šių kovotojų kraujo kaina išliko maža šalis – Lietuva.
“Uždekime ant pilies kuorų laužus“, - ragino V.Bražėnas. Budėkime. Neapsnūskime ir nebūkime abejingi, ragina mus savo gyvenimo pavyzdžiu devyniasdešimtmetis lietuvis. Budėkime ir kovokime, moko mus amžinas komunizmo ir globalizmo priešininkas.

Elvyra ŽEIŽIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija