Didžiausia dangaus dovana - prisikėlusio Kristaus draugystė

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje Bazilikoje Velykų rytą Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme pačios gražiausios šventės – Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems – pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šitie žmonės yra prisikėlimo vaikai: minėdami Kristaus prisikėlimą, jie puoselėja ir asmeninio prisikėlimo viltį.
Nors Velykos visuomet yra labai graži ir brangi šventė, tačiau kai kada jos būna ypač viltingos. Menu 1990 metų Velykas, kai Lietuva jau buvo apsisprendusi eiti Nepriklausomybės keliu. Šalia mūsų stovėjo svetimos valstybės tankai, pasaulio tautos neskubėjo pripažinti mūsų teisės į laisvą gyvenimą, o visų širdis slėgė miglota ateitis, tačiau prisikėlęs Kristus teikė viltį, jog blogis yra laikinas. Ir blogis pralaimėjo. Mes pamažu atsitiesėme ir, nepaisydami visų klystkelių ir abejonių, sąmoningų ir neapgalvotų trukdžių, ėjome pirmyn ieškodami savo vietos pasaulyje, o ypač Europos žemyne.
Šių metų Velykos yra dvigubai džiugios. Ne dėl to, kad blogio būtų nebelikę. Nuodėmė nedings, kol vaikščiosime šios žemės keliais, tačiau šiais metais Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, tikisi atgimti visiškai naujam gyvenimui. Kai kas abejoja įstojimo į Europos tautų šeimą prasmingumu. Prieš Velykas gavau laišką, kurio autorius skaudžiai aprašė dabarties blogybes ir nuogąstavo, jog, įstojus į Europos Sąjungą, to blogio gali padaugėti. Kaip tai panašu į sunkiai sergantį ligonį, kurį mylintys namiškiai nori nuvežti į ligoninę, kad jis pasveiktų ir galėtų gyventi normalų gyvenimą, o anas spyriojasi ir sako, jog tenai jį tikriausiai numarins. Taip, jei laisvę suprasime, kaip ją suprato Irako žmonės, kurie dar sproginėjant bomboms pradėjo viską plėšti ir grobti, blogio tarp mūsų tikrai nesumažės. Ir niekas negalės mums padėti. Tačiau Dievas padovanojo laisvę ne tam, kad vieni sėtų blogio sėklą, o kiti aimanuotų, jog auga kartūs jo vaisiai. Jeigu į ateitį žiūrėsime su viltimi ir pasiryžimu dirbti, kovoti už savo ir vaikų ateitį, Velykas galėsime švęsti ypač džiaugsmingai.
Velykų džiaugsmą daugeliui temdo nepritekliai ir nedarbas, saugumo ir teisingumo stoka, ligos ir artimųjų netektys. Tačiau Velykų Kristus turi ką pasakyti net ir labiausiai kenčiančiam žmogui. Prisikėlęs Jėzus kiekvieną drąsina: “Nenusigąskite! Ramybė jums!”
Mylimi Lietuvos žmonės, sveikinu jus visus Kristaus Prisikėlimo šventės proga. Sveikinu vaikus, jaunimą, šeimas ir nuėjusius ilgą gyvenimo kelią, ypač besidarbuojančius vargingiausiųjų žmonių labui ir visus kenčiančius bei ligonius. Drauge su Velykomis teateinie į jūsų namus daug džiaugsmo ir vilties. Pats Kristus teapdovanoja jus tikru džiaugsmu ir tepadeda suvokti, jog didžiausia dangaus dovana yra prisikėlusio Kristaus draugystė.

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"