Atsipalaidavimo
kaina
Užsienio reikalų ministras Antanas
Valionis lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų
ministru Igoriu Ivanovu. Pastarasis pareiškė esąs patenkintas
Kaliningrado tranzito problemos sprendimu, tam pritarė ir Europos
Sąjunga. Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat žadėjo, jog
po sėkmingo Kaliningrado tranzito klausimo sprendimo susidaro
galimybė Rusijos Valstybės Dūmai ratifikuoti 1997 metais pasirašytą
Rusijos ir Lietuvos valstybinės sienos sutartį. Taip pat pažadėta,
kad bus užbaigti ir readmisijos sutarties teisinio derinimo formalumai,
o juos suderinus, sutartį bus galima pasirašyti. Rusijos užsienio
reikalų ministerijos pareigūnai akcentavo, kad readmisijos sutarties
su Lietuva pasirašymas bus pirmasis tokio pobūdžio Rusijos pasirašytas
tarptautinis dokumentas.
|
Kivirčai
be pabaigos
Valdančioji partija vis dėlto ryžosi
paaukoti vieną savo iškiliausių veikėjų ir po Č.Juršėno patį ištikimiausią
partijos vado bendražygį vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį. Nors
atsistatydinimo prašymą gavo dar prieš Socialdemokratų partijos
tarybos ir prezidiumo posėdį, partijos lyderis ir Premjeras buvo
aiškiai nepatenkintas, jog skaudama širdimi sutiko su J.Bernatonio
tariamu atsistatydinimu. Pasirodo, visuomenė ir žiniasklaida nesuprato
kilnių ministro tikslų
Beje, partijos lyderis kažkodėl nepaminėjo,
kad ne tik visuomenė ir žiniasklaida nesuprato vidaus reikalų ministro
intencijų. Juk ir kai kuriems valdančiosios partijos veikėjams nusibodo
J.Bernatonio pasipūtimas ir arogancija. O labiausiai jo ambicijos
tapti dešiniąja partijos vado ir Premjero ranka. Juk tokių valdančiojoje
partijoje - per akis. Visiems suprantama, kad vadas - ne amžinas
ir anksčiau ar vėliau turės pasitraukti. Tiesa, apie tą pasitraukimą
partijos viršūnės ir eiliniai net pagalvoti bijo. Šaltas prakaitas
išmuša. Juk faktiškai kito tokio mylimo ir godojamo partijoje nėra
ir nenusimato. Nebent susijungtų su prezidentiniais liberalais demokratais,
kurių mentalitetas visai artimas buvusių ir esamų nomenklatūrininkų.
Tokiu atveju, Didžiojo Gelbėtojo karūna atitektų Prezidentui. Ir
tai ne fantazija. Juk po Prezidento rinkimų abi partijos žengia
koja kojon. Sakoma, kad politikoje švenčių ir išeiginių dienų nebūna:
Premjeras prieš Velykas suspėjo sutaikyti vidaus reikalų ministrą
su policijos komisaru, o prieš Atvelykį ministrui reikėjo atsistatydinti.
Įdomi kai kurių socialdemokratų elito pozicija dėl šio skandalo.
Pavyzdžiui, vienas iš to partinio elito J.Karosas prieš susitaikymą
(kuris, kaip kiekvienam buvo aišku, tebuvo tik laiko tempimas) pareiškė,
jog ministras privalo atsistatydinti. Tačiau po kelių dienų jau
pareiškė priešingą nuomonę. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas valdančiosios
partijos viršūnių žaidimuose.
|