Atnaujintas 2003 m. gegužės 14 d.
Nr.37
(1141)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Likimai
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje

Referendumo laimėjimo proga sostinės
Nepriklausomybės aikštėje suplevėsavo Lietuvos
ir Europos Sąjungos vėliavos

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Dvi dienas - šeštadienį ir sekmadienį - vykusiame referendume Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, “taip” narystei Europos Sąjungoje pasakė 91,04 proc. referendume dalyvavusių piliečių, kurių biuleteniai pripažinti galiojančiais, referendumo nuostatai nepritarė 8,96 proc. rinkėjų.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas paskelbė, kad už narystę ES, išankstiniais duomenimis, balsavo 1 mln. 497 tūkst. 602 rinkėjai, prieš - 147 tūkst. 429.
Referendume dėl Lietuvos narystės ES dalyvavo 1 mln. 665 tūkst. 565 rinkėjai, kas sudaro 63,3 proc. rinkėjų.
Z. Vaigausko tvirtinimu, per keturias dienas VRK, atsižvelgiant į rinkėjų aktyvumą, turės pripažinti referendumą įvykusiu, tačiau dar turės išnagrinėti visus skundus, peržiūrėti protokolus.
VRK išankstiniais duomenimis, per referendumą rasta 20511, arba 1,23 proc., negaliojančių biuletenių. Pasak Z. Vaigausko, tai nėra didelis skaičius.
Referendumo apylinkėse buvo įrašyta 2 mln. 631 tūkst. 288 rinkėjai, arba beveik 28 tūkstančiais daugiau nei išankstiniuose rinkėjų sąrašuose. Pasak Z. Vaigausko, tai yra rinkėjai, kurie nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos, ir tik balsavimo dienomis referendumo apylinkių komisijos įrašė juos į rinkėjų sąrašus.
Per referendumą tik Visagine ir Trakų rajone rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei 50 proc. Aktyviausi buvo Neringos rinkėjai, kur balsavo 79,76 proc. rinkėjų.
Tarp aktyviausių taip pat - Palangos, Panevėžio miestų ir Varėnos rajono rinkėjai. Ten referendume dalyvavo nuo 69,50 iki 71,74 proc. rinkėjų.
Z. Vaigausko duomenimis, karščiausi Lietuvos narystės šalininkai, kaip parodė išankstiniai referendumo rezultatai, yra Alytuje - 95,24 proc., Kaune - 94,98 proc., Kauno rajone - 94,66 proc.
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas teigia, kad mažiau aktyvūs, bet labai karštai pritariantys referendumo nuostatai buvo Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Visagino rinkėjai. Visagine buvo pats mažiausias pritarimo Lietuvos narystei ES procentas - 78,44. Z. Vaigausko vertinimu, per rinkimus tai būtų labai aukštas rodiklis.
Jo duomenimis, referendumas vyko sklandžiai, skundų dėl referendumų komisijų veiklos beveik nėra gauta. Z. Vaigauskas sakė gavęs kai kurių euroskeptikų skundą, kuriame vyrauja bendro pobūdžio nusiskundimai. Tačiau jį vertinti, pasak jo, dar būtų ankstyva.
VRK komisijos narys Rišardas Burda spaudos konferencijoje pridūrė, kad esminių pažeidimų nebuvo užfiksuota, buvo tik tam tikri nesklandumai, kurie neturi įtakos rinkimų rezultatams. Tačiau, anot jo, buvo skundų dėl parašų rinkimų, siekiant surengti kitą - Viktoro Uspaskich inicijuojamą referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo ir tiesioginių merų rinkimų.
Vėliau referendumo laimėjimo proga prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje, išsirikiavus Garbės sargybos kuopai, buvo iškeltos Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos, atlikti Lietuvos ir Europos Sąjungos himnai.
Iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, ministras pirmininkas, prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis, Seimo nariai ir besidžiaugiantys referendumo pergale vilniečiai.

Pagal Eltą

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija