Atnaujintas 2003 m. birželio 18 d.
Nr.47
(1151)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Atmintis
Istorijos vingiai

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Neužmirškime kilnaus žmogaus
Karininkui ir inžinieriui Antanui Bulotai-90

Antanas Bulota gimė 1913 m. birželio 10 d. Vajėšių kaime (Anykščių r.). Pradžios mokyklą ir progimnaziją baigė Anykščiuose, o Ukmergėje 1934 metais gavo komercinės gimnazijos baigimo atestatą. 1936 metais Kaune baigė karo mokyklą (XVIII laida). Dirbo Kupiškyje sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos būrio vadu (IV pėstininkų pulkas).
Prasidėjus Vokietijos ir Lenkijos karui ir Lietuvą užplūdus lenkų kariuomenės pabėgėliams, buvo paskirtas lenkų internuotų karininkų sargybos ir apsaugos kuopos vadu Rokiškyje. 1941 metais iš Pabradės poligono pulkui traukiantis į Sovietų Sąjungą, A.Bulota Švenčionėliuose pabėgo iš sovietų kariuomenės ir nuvyko į Panevėžį, kur gyveno jo šeima. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio apygardos civilinės administracijos kontrolieriumi.

Šeimos likimas - tik prisiminimuose
Pulkininko Jono Petruičio mirties 60-osioms metinėms

Pulkininkas Jonas Petruitis gimė 1891 m. lapkričio 6 d. Rozalimo miestelyje. 1912 metais Liepojoje baigęs šešias gimnazijos klases, kurį laiką dirbo „Šaltinio“ redakcijoje korektoriumi.

Ar verta įamžinti netiesą?

Gegužės 16 dieną Aukštųjų Panerių memoriale žuvusiems Vietinės rinktinės kariams pagerbti pradedamo statyti paminklo vietoje, prie 1944 metų gegužę SS sušaudytų Vietinės rinktinės karių broliško kapo, buvo iškilmingai palaidota kapsulė su sušaudytų karių pavardėmis. Nuo seno prie šio kapo buvo medinis atminimo ženklas su įrašu, kad ten sušaudyti 83 kariai. Tuo tarpu S.Buchaveckas knygoje „Šalčios žemė“ (Vilnius, „Mintis“, 1992, p. 161) rašė: „…104 likviduotos Vietinės rinktinės karius hitlerininkai sušaudė…“ Vadinasi, tikslus sušaudytų karių skaičius nežinomas.

Keturios dienos - žemaičių žemėj
Paminėtas poetas Vytautas Mačernis

Paskutinioji Vytauto Mačernio nuotrauka. 1942 metai

Jis žuvo vos 24-erių tesulaukęs, 1944-aisiais. Į Vakarus traukėsi frontas. Ties Seda vyko įnirtingi mūšiai, fakelu liepsnojo Vytauto mokykla – Sedos progimnazija, o lemtinga skeveldra Žemaičių Kalvarijoje kliudė jaunąjį poetą – Vytautą Mačernį, skubėjusį trauktis į Vakarus. Žuvo talentingas, europietiško mąstymo kūrėjas.
Birželio 5-ąją, jo gimtadienį, kasmet mini Žemaitija, vis ieškodama naujesnių formų. Šiemet, birželio 5-8 dienomis, vyko Muzikos ir poezijos festivalis, skleisdamas V.Mačernio posmus ir muzikos garsus per Žemaitiją. Iš Šarnelės į Sedą, Telšius, Plungės Oginskio rūmus, į Mažeikių rajone esantį Renavo dvarą. Eiles skaitė aktoriai Virginija Kochanskytė, Rūta Staliliūnaitė, Petras Venslovas, Ramutis Rimeikis, skambėjo Juditos Leitaitės, Sabinos Martinaitytės, Deivido Staponkos, Andriaus Rubežiaus atliekamos dainos, žaidė Petro Vyšniausko saksofonas, Skirmanto Sasnausko dūdmaišis, didingose Renė ir Oginskių salėse iškiliai skambėjo fortepijono garsai (atlikėjai A.Juozauskaitė, V.Blažienė, A.Vasiliauskas, A.Eitmanavičiūtė). M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio, K.Kavecko, V.Klovos, V.Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių tauri muzika liejosi su mąstymą žadinančia V.Mačernio lyrika.