Atnaujintas 2003 m. birželio 18 d.
Nr.47
(1151)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Atmintis
Istorijos vingiai

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

TV skambučių korupcija

Neva televizijos žiūrovų daugumos nuomonę nusakančiais telefono skambučiais televizijos laidoms gali būti lengvai klastojama tautos daugumos nuomonė Lietuvos Respublikai lemtingais klausimais.
Vieši debatai susirinkimų salėse, spaudoje ir eteryje rengiami norint išryškinti kurį nors visuomeninį klausimą arba bent jau priversti klausytojus apie tai daugiau pagalvoti, idėjas su faktais sugretinti, prie tiesos branduolio priartėti. Tačiau vieši debatai dažnai naudojami ir priešingu tikslu. Ypač televizijos debatuose pasaulyje neretai užtinkamos surežisuotos pastangos, – po „dvišalių“ debatų priedanga prakišti vienašališką viešosios nuomonės apnuodijimą melu ar visuomenės dėmesį nukreipti nuo svarbiausių bei opiausių valstybinių reikalų į niekniekius. Ir Lietuvoje neretai sąmoningai ar netyčia sudaromas klaidingas įspūdis apie tautos daugumos nuomonę kuriuo nors opiu klausimu.

Žinių visuomenės diskusijos internete

Gerai žinome, kad diskusija yra viešas kokio nors dalyko svarstymas, aptarimas (2000 metais išleisto Dabartinės lietuvių kalbos žodyno formuluotė). Pasidomėjau, kokio lygio tos mūsų žinių visuomenės diskusijos internete? Labai nustebau, kad toks žemas kai kurių diskutuojančių, arba savo nuomonę reiškiančių, lygis. Manau, kad prie kompiuterio gali prisėsti ir internetu naudotis ne koks prasigėręs dėdulė iš kaimo ar miesto benamis. Daugelis, pasislėpę po susigalvotu slapyvardžiu, dergia ir keikia politikus, redaktorius svaidosi šlykščiausiais keiksmažodžiais, menkina ir keiksnoja diskusijoje dalyvaujantį ar netgi nedalyvaujantį priešininką, stengiasi už jį į ateitį prognozuoti, nepatinkantį visaip išdergia, išvadina „durniumi“, atsilikėliu, prikaišioja į savo „pamąstymus“ anglicizmų ir kt. Nieko keista, kad esame tokio žemo bendro kultūros lygio – tokį antspaudą uždėjo okupacija iš Rytų ir niekaip jo negalime nusikrapštyti.

Opozicija

Tokiu pavadinimu Lietuvoje jau senokai eina savaitinis laikraštis. Pats pavadinimas sako, kad šis laikraštis kam nors priešinasi, skleidžia savo pažiūras. „Opozicija“ balandžio pradžioje išspausdino Seimo nario Mykolo Pronckaus rašinį „Kuo skiriasi Antano Sniečkaus Lietuva nuo Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus Lietuvos“. Jau straipsnio antraštė sako, kad „Opozicija“ priešinasi dabartinės Lietuvos kūrėjams. Bet M.Pronckus opozicines pažiūras skleidžia ne apskritai prieš Lietuvos nepriklausomybę, o tik prieš kai kuriuos jos kūrėjus – pirmiausia prieš V.Landsbergį ir V.Adamkų. Ir juos priešpastato ne kam kitam, o būtent A.Sniečkui, kurio 100-ąsias gimimo metines „Opozicija“ ir jos šalininkai šiemet mėgino paminėti. M.Pronckus buvo vienas minėjimo dalyvių. Galbūt ir šis rašinys buvo skirtas šiam renginiui, o paskui buvo išspausdintas ir „Opozicijoje“, nes joks kitas laikraštis Lietuvoje tokio turinio rašinio nespausdintų. Nebent atsirastų toks, kuris jį išspausdintų gerai sumokėjus.