Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Karaliaus paminklas primins valstybės ir krikščionybės Lietuvoje pradžią

Šiame numeryje:

Karaliai, hercogai ir prezidentai susižavėjo legendiniu Vilniaus Arkikatedros lobynu

Pažaislio muzikos festivalio dienoraštyje – pasaulio titulai ir romantika

Tekančios saulės šalies atstovių balsai

Senąją Varėną papuošė skulptūrų parkas

Lietuvių liaudies estetikos bruožai

Generolų vis daugėja

Sunki pradžia

Nepalūžęs

Tokį Jį pažinojau…

Nutilusi giesmė aidės po visą šalį

Karalius Mindaugas ir Lietuva

Kruvinasis šeštadienis Kurkliečiuose: žudikai dar nesulaukė atpildo

SĄJŪDIS IR KAUNAS – abu labu tokiu

Karalius Mindaugas nuo šiol didingai žvelgs į Vilnių ir Lietuvą

Karalius Mindaugas nuo šiol didingai žvelgs į Vilnių ir Lietuvą. Valstybės dieną sostinėje iškilmingai atidengtas paminklas vieninteliam karūnuotam Lietuvos monarchui.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Lenkijos prezidentai, Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija, Liuksemburgo didysis hercogas Anri ir hercogienė Marija Tereza, Rusijos Prezidento įgaliotasis atstovas Georgijus Poltvačenko, Maskvos meras Jurijus Lužkovas, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Gulbis, tūkstančiai vilniečių ir sostinės svečių.
Ceremoniją pradėjo skardžių trimitų sąšauka nuo Gedimino bokšto ir aikštės prie Nacionalinio muziejaus, simbolizavusi didingą Lietuvos praeitį ir garbingą amžių tęsinį. Dundant būgnams buvo įneštos visų Lietuvos miestų ir miestelių savivaldos vėliavos, o archajiška sutartinė priminė tolimus pagonybės laikus.


Musninkuose nusileido šv.Mykolas arkangelas

JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė daug padeda ir savo gimtinei, ir Lietuvai

JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkės Marijos Remienės ir Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Antano Kmieliausko duetas yra vienas tų, kurių bendradarbiavimas pagimdo reikšmingus kultūrinius projektus. Birželio 29 dieną M.Remienės gimtuosiuose Musninkuose minint Šv.Petro ir Povilo šventę buvo atidengta ir Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, tą dieną vizitavusio šią parapiją, pašventinta Antano Kmieliausko sukurta Šv.Mykolo arkangelo skulptūra. Šios skulptūros pastatymą mecenavo ir kaip dovaną savo miesteliui dedikavo be galo mylinti ir pasiaukojusi savo kraštui, visas jėgas ir energiją skirianti labdaros bei kultūros darbams, kaip ji pati save vadina, lietuvė iš Amerikos. M.Remienę draugai apibūdina taip: „Jai įdomu įkopti į kiekvieną viršukalnę ir pasidairyti nuo jos į atsivėrusį horizontą. Kiekvieno darbo ji imasi su įkvėpimu, kaip kad muzikantas imasi mokytis jį sužavėjusio kūrinio“. Šį kartą Marijos atkaklumas siekiant savojo tikslo ir A.Kmieliausko dirbtuvėse aidintys plaktuko dūžiai virto tikra akmens simfonija, išraižiusia akmenyje tėvynės ilgesį, tos tėvynės, kurioje gėris nugalėtų blogį ir kurioje gyventume saugiai, kaip savo dvasios namuose.


„Man svarbiausia, kas lieka žmonėms…“
Kompozitoriaus Kšyštofo Pendereckio mintys „ XXI amžiaus“ skaitytojams

Kšyštofas Pendereckis Prisikėlimo bažnyčioje koncerto metu

Pokalbis su įžymiuoju kompozitoriumi, kurio muziką jau daugelį metų atlieka viso pasaulio garsiausi muzikiniai kolektyvai ir solistai, žmogumi, kurio didžiojo muzikos pažinimo stebuklo vaisių prisipildo visų klausytojų širdys, įvyko tuoj po koncerto Kaune, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje - Kšyštofu Pendereckiu, sutikusiu atsakyti į laikraščio „XXI amžius“ korespondento klausimus.

Maestro, muzika seniai tapo bendražmogiška vertybe, artima ir suprantama skirtingų tautų ir valstybių piliečiams. Kokie įspūdžiai po puikaus, įspūdingo pasirodymo Kauno sakralinėje Prisikėlimo bažnyčioje, kuri simbolizuoja visą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės prisikėlimą?
Manau, kad akustika bažnyčioje šiuo metu nėra geriausia. Man regis, kai bus baigti remonto darbai, tikriausiai pagerės ir akustika. Tikiu, kad taip bus... Ne per geriausiai girdisi orkestras ir choras, tačiau tai, akivaizdu, itin svarbi vieta Lietuvai. Į Kauną atsivežiau savo kūrinį „Te Deum“ ( „Tau, Dieve“), nes dar tą dieną, kai buvo išrinktas popiežiumi kardinolas Karolis Vojtyla, pradėjau rašyti šį kūrinį. Tai labai svarbi diena ne tik lenkams, bet ir pasauliui. Man visada įsimintinas momentas, kai diriguoju orkestrui ir chorui, atliekantiems šį kūrinį.


Spektaklis – su Mindaugo karūna

Spektaklio „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“, vykusio Kauno pilies papėdėje, fragmentas

Pažaislio festivalio renginių pastovūs lankytojai įvairiai susidėliojo akcentus, išskyrė mėgstamiausius renginius: vieniems tai buvo čigonų teatro koncertinė grupė, kitiems – šiuolaikinės klasikos žvaigždė K.Pendereckis. Dar kiti laukė Valstybės dienos išvakarių ir jai skirtos premjeros – draminės kompozicijos pagal V.Krėvės, J.Marcinkevičiaus ir M.Zyverto kūrinius „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“. Spektaklio režisierius - Vytautas Grigolis, prieš metus Pažaislio festivaliui pastatęs istorinę kroniką „Karūnos vėtra“ (pagal B.Sruogos ir J.Grušo kūrinius). Kauno pilies papėdė prie Šv.Jurgio bažnyčios jau tapo tradicine vieta Valstybės dienai pažymėti po Pažaislio festivalio vėliava. Tai unikalus reiškinys ne tik Pažaislio festivalių programoje, bet ir Lietuvos teatro istorijoje. 1996 metais čia matėme J.Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“, 1997-aisiais išgyvenome J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“, 1998-aisiais išvydome A.Mickevičiaus istorinę sakmę „Konradas Valenrodas“, 1999-aisiais žiūrovai gėrėjosi J.Grušo „Herkumi Mantu“, o 2000 metais jie iš naujo atrado Vinco Mykolaičio–Putino dramą „Valdovas“. 2001 metais vėl stebėjome naujai atgimusį visų mėgstamą kūrinį apie mylimą tautos valdovę – J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Visus šiuos spektaklius pastatė režisierė Irena Bučienė.


Dievas, Tėvynė, Žmogus
(Pirmąsias Bernardo Brazdžionio mirties metines minint)

Poetas Bernardas Brazdžionis

Jau metai, kai netekome Poeto. Bet likome su Juo, su „Kunigaikščių miestu“ ir „Viešpaties žingsniais“, su „Didžiąja kryžkele“ ir „Vidudienio sodais“, su daugybe posmų, išmoktų dar pradinės mokyklos suole, kartotų studijų auditorijose, partizanų žeminėse, Sibiro sniegynuose ir Čikagos priemiesčiuose. Ir nėra jėgos, kuri ištrintų tą atmintį, nors laikas grėsmingai bando kėsintis į šį mūsų turtą. Todėl privalome ne tik jį branginti, bet ir kasdien prižiūrėti. Čia spausdinamos eilutės – tai tik priminimas, kad nuolat atsiverstume didžiojo meistro puslapius, kuriuose tiek šviesos ir grožio.

„Viešpatie, tai Tu ten praėjai“

Kad B.Brazdžionio poezijoje žymi vieta tenka religinei lyrikai, žino visi. Ir pripažįsta visi. Net tie, kuriems ši tematika yra svetima. Tačiau svarbiausia šiandien, atrodo, yra suvokti B.Brazdžionio kūrybos visumą, apimtį, nužymėti jos vietą visoje mūsų religinėje poezijoje, turinčioje ne tik senas tradicijas, bet ir reikšmingų laimėjimų.


Ryškūs pokyčiai pasaulinėje Katalikų Bažnyčios statistikoje

Seserų vienuolių skaičius pasaulyje
pastaraisiais dešimtmečiais nuolat mažėja

Šiais, 25-aisiais, jubiliejiniais popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metais Katalikų Bažnyčios pasaulinė statistika nagrinėjama su ypatingu susidomėjimu: per paskelbtus duomenis stengiamasi įvertinti tam tikras bažnytinės plėtotės tendencijas, kurios, be abejonės, turės įtakos Katalikų Bažnyčios gyvenimo perspektyvoms XXI amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais tiek atskiruose žemynuose, tiek ir globaliniu mastu.
Štai, pavyzdžiui, birželio antrojoje pusėje Vatikano bažnytinės statistikos centrinės tarnybos paskelbtoje analizėje, kurioje remiamasi naujausio Popiežiškojo žinyno „Annuario Pontificio“ duomenimis, pabrėžiama, kad nuo popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios (1978 metų pabaiga) iki 2001 metų pabaigos katalikais krikštytų žmonių pasaulyje padaugėjo 40,2 proc.


Naujasis tiltas – triumfo arka karaliui Mindaugui, miestui ir valstybei

Karaliaus Mindaugo tiltas Vilniuje

Tūkstančiai vilniečių ir jų svečių šeštadienio vidurnaktį dalyvavo per Neries upę pastatyto Karaliaus Mindaugo tilto atidarymo iškilmėse ir stebėjo šia proga surengtą įspūdingą ugnies, muzikos, pirotechninių efektų bei saliutų fiestą.
“Tebūnie šis tiltas Vilniaus ateities simbolis. Tebūnie šis tiltas triumfo arka Mindaugui, miestui ir valstybei”, - sakė šventės metu sostinės meras Artūras Zuokas, šiltai sutiktas susirinkusiųjų.


Kieno interesais ir valia?

Keistenybės Lietuvos politinio „elito“ sluoksniuose nesibaigia. „Diktatūrą mafijai“ paskelbęs Prezidentas renka populiarumo balus, pasiūlęs Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurios, bent jau teoriškai, turėtų užkirsti kelią valdininkų piktnaudžiavimui ir korupcijai. Tačiau kaip suprasti vieno svarbiausių Prezidento patarėjų Alvydo Medalinsko viešą kišimąsi į viešųjų pirkimų sritį bei valstybinius užsakymus ir kontraktus? A.Medalinskas televizijos laidoje stebėjosi, kodėl taip atsitinka, kad jau keliuose konkursuose pagarsėjusi Jurijaus Borisovo sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ nuolat pralaimi konkuruojančiai su ja kitai „Helisotas“ bendrovei.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija