|
Graikų
apeigų katalikų šventė
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
atsirado palankios sąlygos tautinių mažumų veiklai. Vilniaus ukrainiečių
bendrijos (pirmininkė Natalija Šertvytienė) graikų apeigų katalikų
veiklos centru tapo Vilniaus Švč.Trejybės graikų apeigų katalikų
bažnyčia, kurios titulinė šventė yra Sekminės, šiais metais švęsta
birželio 8 dieną.
Bažnyčios vidus kol kas pristatytas pastolių. Tačiau dešinėje
pusėje įrengta koplyčia - jauki ir šilta, papuošta Kristaus ir
Švč.M.Marijos paveikslais. Sekminių dieną koplyčia buvo padabinta
berželių šakomis. Prie didžiojo altoriaus pastatytas berželis
buvo ypatingas. Sekminių ugnį vaizduojančiuose plakatėliuose primintos
Šventosios Dvasios dovanos: išmintis, supratimas, maldingumas,
patarimas, žinojimas, tvirtumas, Dievo baimė.
|
|
Marijos
Paslaptingosios Rožės apsireiškimai (1)
Brešijos vyskupas leidžia viešą garbinimą Montichiaryje
|
Vyskupas Džiulijus Sangvinetis |
2001 m. balandžio 15 d.
daugiau kaip penki tūkstančiai maldininkų tarp jų daugelis buvo
iš užsienio dalyvavo didelėse iškilmėse Montichiario Fontanelyje.
Čia publikuojame Frančesko di Kiara straipsnio, pasirodžiusio Brešijos
dienraštyje Brescia Oggi, santrauką.
Neseniai Brešijos vyskupijos kurija leido religinį kultą nedidelėje
Fontanelio gyvenvietėje, Montichiario priemiestyje, kur Pjierina
Džili 1966 m. balandžio 17 d. buvo apdovanota mūsų brangiosios valdovės,
vadinamos Paslaptingąja Rože, apsilankymu. Iki šio įvykio Bažnyčia
daug metų buvo abejinga, netgi priešiška Marijos apsireiškimams,
tekusiems P.Džili daliai, kurie vyko tarp senosios ligoninės, katedros
ir jos mažo namelio miškelyje, taip pat Fontanelyje 19461982 metais.
Nauja Bažnyčios pripažinta
Brešijos draugija ir kunigas pamaldoms
Trečiojo tūkstantmečio pradžioje
ir praėjus dešimt metų po P.Džili mirties 1991 m. sausio 12 d.,
į Brešiją atvyko naujas vyskupas Džiulijus Sangvinetis. Kaip šaltinį
ir kaimynystėje esančią šventovę, taip ir jos kapą prie įėjimo į
Montichiario kapines kiekvienais metais aplanko daugiau kaip 100
tūkst. piligrimų. |
|
Montichiaris
Fontanelis: trys kalavijai ar trys rožės?
|
Pjierina Džili, Montichiario
regėtoja |
19471981 metais Italijos šiaurės
rytuose, tarp Mantujos ir Brešijos, Montichiaryje ir nedideliame
Fontanelio miestelyje, ne kartą pasirodė Dievo Motina. Regėtoja
Pjierina Džili ten gyveno nuo 1911 m. rugpjūčio 3 d. iki 1991 m.
sausio 12 d. Visi ją pažinojusieji sutartinai liudija jos didžias
nuolankumo, paprastumo, herojiškos maldos, atgailos ir aukos gyvenimo
dorybes. Ji visuomet buvo paklusni Bažnyčiai.
Artimo meilės tarnaičių namuose Brešijoje
Dėl didelio šeimos neturto Pjierinos jaunystė ji buvo vyriausia
iš aštuonių vaikų buvo paženklinta vargo. 19371940 metais ji
dirbo slaugytoja Vila Bianka klinikoje Brešijoje. Kitus penkerius
metus ji praleido Desenzano prie Gardo ežero ligoninėje. Tuo metu
jaunoji moteris gavo leidimą įstoti į Artimo meilės tarnaičių
kongregacijos namus Brešijoje. Dėl savo sveikatos, kuri nuolat taip
blogėjo, kad pagaliau jai buvo suteiktas Ligonių sakramentas, ji
ten išbuvo tik tris mėnesius. Niekas nesitikėjo, jog ji išgyvens.
Tuo momentu atsitiko pirmasis antgamtinis įvykis jos gyvenime. Panirusią
į gilų sustingimą, ją dangiškoje vizijoje aplankė sesuo Krucifiksa
de Roze, Artimo meilės tarnaičių įkūrėja (1954 m. ji buvo paskelbta
palaimintąja). Palaimintoji paglostė jai kaktą ir tarė: Aš patepu
tave, ir tu pasveiksi, bet turėsi nešti sunkų kryžių. Po to Pjierina
tučtuojau atsibudo visiškai sveika. Ligoninės seselės, labai apstulbintos
šio staigaus pasveikimo, klausė savęs, ar tai nebūsiąs stebuklas
Pjierina, palikusi ligoninę, sugrįžo namo, kur išbuvo apie metus.
Po to ji vėl ėmėsi slaugytojos darbo, kur jį dirbo iki 1947-ųjų. |
|
