Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Praeities heroizmas ir ateities vizijos

Tarp fondo „Į laisvę“ studijų savaitės dalyvių buvo kelių knygų autorius, ilgametis mokytojas Viktoras Alekna, fondo literatūrinę premiją gavusi Tatjana Maceinienė, jos vyras Saulius Maceina, aktyvus fondo narys dr. Petras Kisielius iš JAV

Liepos 17-20 dienomis Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko fondo „Į laisvę“ XII studijų savaitė Lietuvoje, pavadinta „Lietuvos kelias: praeities heroizmas ir ateities vizijos“.
„XXI amžiaus iššūkiai ir Lietuva“, „Lietuvos kelias ir ateities vizijos“, „Legendinė Dainava – laisvės kovų verpetuose“ ir kt. – tai šios studijų savaitės temos, kuriomis diskutavo ir savo pranešimus skaitė suvažiavimo dalyviai. Džiugu, kad į fondo„Į laisvę“ organizatorių kvietimus atsiliepė Lietuvos ateičiai neabejingi politikai, garbūs valdžios pareigūnai.
Pasibaigus atidarymo formalumams ir sveikinimams, pirmąjį posėdį savo pranešimu pradėjo vyriausiuoju euroderybininku Lietuvoje tituluojamas Petras Auštrevičius, kuris kalbėjo apie XXI amžiaus iššūkius ir Lietuvos situaciją. Filosofo dr. Kęstučio Skrupskelio iš JAV nuomone, P.Auštrevičius įtikino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba daug geriau ir profesionaliau negu yra atspindima spaudoje.


Demokratija: niveliavimas ar laisvė

Svarbu pasižvalgyti aplink save ir bandyti suvokti, „ką matome aplink save“ nūdienos pasaulyje, kuo jis labiausiai pasižymi, kokios yra jo dorybės ir kuo jis ydingas.
Kur bekeliaučiau, matau vis didėjantį žmonių įgalinimą spręsti savo šeimų, bendrijų, bendrovių ir valstybių reikalus. Vienas dalykas, kurį vos ne visur ryškiausiai matau aplink save – tai galinga srovė, kurią vadiname demokratija.
Rytų Europą demokratija apėmė jau prieš daugiau negu dešimtmetį. Jau subrendo karta, kuri vargu ar begali įsivaizduoti, kaip buvo anuomet, kai Lietuvoje demokratijos nebuvo, kai ją valdė niekieno neišrinkta, neteisėtai valdžią pasisavinusi „luzerių“ (nevykėlių – red.) oligarchija. Panaši banga dar prieš tai apėmė Lotynų Ameriką, pavargusią nuo karininkų perversmų ir laisvą mintį slopinančių diktatūrų, ir Pietų Aziją, kur korumpuotos autoritarinės valdžios, suteikdamos savo statytiniams privilegijuotą padėtį, engė žmonių verslą ir kūrybiškumą.