|
Išlikusi po Kosovo žudynių
moteris liudija karo nusikaltimų teisme
 |
Srebrenicos gyventojai laidoja 282 Bosnijos
musulmonus, nužudytus per 1992-1995 metų karą
EPA-ELTA nuotrauka
|
Kosovo albanų kilmės moteris, kuriai
13 automato kulkų suvarpė ranką, Belgrado teismui pasakojo kaip
jos akyse serbų kareiviai nužudė 19 jos šeimos narių.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti aštuoniolikmetė Saranda
Bogujevči yra viena iš penkių vaikų, kurie išgyveno po skerdynių,
įvykusių Podujevo miestelyje 1999 metų pavasarį, kuomet NATO pajėgos
bombardavo Serbiją, siekdamos išvyti jos pajėgas iš Kosovo.
Mergina liudijo karo nusikaltimų teisme buvusio serbų policininko
Sašos Cvjetano procese. Kaltinamasis neigia savo kaltę. Tamsiaplaukė
mergina ir keturi jos pusbroliai vieninteliai liko gyvi, kai šaltą
kovo mėnesio dieną kareiviai ir policininkai nušovė jos brolius,
motiną, močiutę, tetą ir pusbrolius - iš viso 19 žmonių.
Saranda sakė, kad kareiviai juokėsi, rėkavo, keikėsi ir daužė visų
Podujevo parduotuvių langus. Tyliai ir šaltakraujiškai kalbėdama,
mergina pasakojo, kad kareiviai nuvedė jos šeimą į kiemą. Ji pati
matė, kaip vienas rudaplaukis vyras su trumpa barzda maždaug trisdešimties
metų išsitraukė ginklą ir nušovė jos tetą. Aš negalėjau nustoti
verkus. Tuomet mano pusbroliai taip pat ėmė verkti. Kai aš vėl pažiūrėjau,
ji jau gulėjo negyva, o jis dar kartą į ją šovė. Tuomet vyras išmetė
savo ginklą, iš kito kareivio paėmęs ginklą ėmė šaudyti į žmonių
grupę. Šaudymas vis tęsėsi ir tęsėsi, po to stojo tyla. Tik tuomet
aš išdrįsau pažvelgti į tą pusę. Mano brolis Šeptimas gulėjo už
mano nugaros, jo veidas buvo ant mano kojų. Jam buvo tik devyneri.
Ji pamatė nušautą savo pusbrolį, sudarkytą vaiko veidą ir savo
močiutę, pageltusią ir spoksančią. Ji girdėjo dejones. Serbų kariai
jai trenkė, ir ji atsibudo jau ligoninėje.
Jaunieji liudytojai yra pirmieji Kosovo albanai, liudijantys Serbijos
karo nusikaltimų teisme. Nuo pat atvykimo pradžios jie yra saugomi.
Po prokuratūros gautų grasinimų, teismas iš provincijos miestelio
buvo perkeltas į Belgradą. Saranda iš išrikiuotų vyrų nurodė Sašą
Cvjetaną kaip panašų, tačiau negalėjo tvirtai pasakyti, kad tai
jis dalyvavo žudynėse. Kaltinamasis teigė, kad mergina galėjo jį
matyti spaudoje.
NATO vykdyto Serbijos bombardavimo metu, siekiant sustabdyti Kosovo
albanų žudynes, žuvo keli šimtai serbų. Keršydamos serbų pajėgos
išžudė kelis tūkstančius albanų.
Žmogaus teisių advokatė Nataša Kandič sakė, kad vaikų liudijimai
- tai pirmasis etninių albanų pasirodymas Serbijos teisme. Šį faktą,
kaip dar vieną Balkanų valstybės žingsnį pripažįstant savo šalies
kruviną praeitį, turėtų pasveikinti Vakarų valstybės.
Bosnijos musulmonai palaidojo
Srebrenicos žudynių aukas
Apie 15 tūkst. Bosnijos gyventojų
susirinko į 282 Srebrenicos musulmonų, nužudytų prieš aštuonerius
metus per didžiausias žudynes Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo
pabaigos, laidotuves. Į tradicinės islamo žalios spalvos audeklus
suvynioti karstai buvo užkasti šviežiuose kapuose, iškastuose šalia
kovą palaidotų 600 aukų kapų. Ateityje Srebrenicos kapinės taps
didžiausia per 1992-1995 metų karą nužudytų musulmonų laidojimo
vieta. Į laidotuves, kad atsisveikintų su savo vyrais, sūnumis ir
tėvais, artimieji susirinko iš visos Bosnijos ir užsienio.
Naujo atminties centro surengtame Srebrenicos žudynių metinių minėjime
pirmą kartą dalyvavo Bosnijos serbų vyriausybės delegacija. Srebrenica
dabar priklauso Bosnijos Serbų Respublikai. Saugumą per laidotuves
užtikrino vietos policininkai, kuriuos stebėjo Šiaurės Atlanto sutarties
organizacijos (NATO) taikdariškų pajėgų kariai.
"Atvykau čionai, nes laikiau tai savo moraline pareiga",
- žurnalistams pasakė Bosnijos serbų premjeras Draganas Mikerevičius.
1995 metų liepą Bosnijos serbų pajėgos užgrobė musulmonišką Srebrenicą,
kurią Jungtinės Tautos buvo paskelbusios "saugia zona",
ir išžudė iki 8 tūkst. vietos gyventojų musulmonų. Iki šiol DNR
analizės būdu pavyko nustatyti tūkstančio aukų tapatybę.
Per laidotuves, kuriose taip pat dalyvavo vietos valdžios atstovai
ir užsienio diplomatai, aukščiausiasis Bosnijos musulmonų dvasininkas
Musfata Čeričius vadovavo pamaldoms, per kurias angliškai pasakė,
jog keršto troškimas tevirsta teisingumu, o motinų ašaros - maldomis
už tai, kad tai, kas įvyko Srebrenicoje, daugiau nepasikartotų niekur
ir niekada.
Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas dėl Srebrenicos žudynių
kaltinimus genocidu pateikė Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui
ir jo karo vadui Ratko Mladičiui. Jie abu iki šiol tebėra laisvėje.
Į nuo musulmonų "išvalytą" Srebrenicą, kurioje dabar šeimininkauja
daugiausia serbų pabėgėliai, iki šiol grįžo tik apie 220 musulmonų.
Per visą 1992-1995 metų karą Bosnijoje žuvo apie 200 tūkst. žmonių
ir dar daugiau tapo pabėgėliais savo pačių gimtojoje šalyje.
Baigė žydų pogromo Jedvabnėje
tyrimą
Kompetentingos Lenkijos institucijos
paskelbė baigusios dvejus metus trukusį žydų žudynių Antrojo pasaulinio
karo metais tyrimą ir nenustačiusios jokių naujų įtariamųjų. Tyrimas
buvo pradėtas vienam istorikui išleidus knygą, kurioje jis pateikė
įrodymų, kad šalies šiaurės rytuose esančiame Jedvabnės mieste patys
lenkai, o ne Vokietijos okupacinės pajėgos, kaip buvo manyta iki
šiol, žudė vietos gyventojus žydus.
Mums nepasisekė rasti daugiau atsakingų asmenų, išskyrus tuos,
kurie už šį nusikaltimą buvo nubausti iškart po karo, - pareiškė
Tautos atminties instituto atstovas Romualdas Ignatjevas. Šis institutas
yra atsakingas už nusikaltimų prieš tautą tyrimą ir išaiškinimą.
Per dabar baigtą tyrimą nustatyta, kad 1941 metų liepos 10 dieną
Jedvabnėje per pogromą žuvo mažiausiai 340 žydų, kuriuos grupė lenkų
suvarė į daržinę ir sudegino. Tikėtina, kad lenkus žudyti savo kaimynus
paskatino specialus nacistinės armijos padalinys, turėjęs regione
kurstyti antisemitines nuotaikas. Jedvabnės regioną nuo 1939 metų
rugsėjo buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Kai kurie istorikai teigė,
kad daugelio lenkų antisemitizmą sustiprino patys žydai, entuziastingai
sutikę komunistinius okupantus ir patikėję jų socialinio teisingumo
pažadais.
Šis tyrimas pademonstravo, kad mes kalbame ne tik apie šlovingas
mūsų istorijos akimirkas, bet ir sugebame pažvelgti liūdniems faktams
į akis, - pažymėjo Tautos atminties instituto direktorius Leonas
Kieresas.
1949 metais už Jedvabnės pogromą buvo nuteisti keli lenkai, bet
vėliau komunistinė valdžia pasistengė šį kruviną incidentą užglaistyti,
įteigdama lenkams, kad jie visada buvo nacistinių nusikaltimų aukos,
o ne kolaborantai. Minint Jedvabnės įvykių 60-ąsias metines, Lenkijos
prezidentas Aleksandras Kvašnievskis atsiprašė žydų už jiems padarytą
skriaudą.
Lenkijoje gimusio istoriko Jano Groso knygoje Kaimynai buvo tvirtinama,
kad per Jedvabnės pogromą žuvo apie 1,6 tūkst. žydų. Per ekshumavimą
žudynių vietoje rasta nuo 200 iki 300 aukų palaikų liekanos.
Reuters-ELTA
© 2003 "XXI amžius"
|