Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Meistro vardo vertas

Tautodailininkas Jonas Bugailiškis

Autoriaus nuotrauka

Viename iš sostinės Aušros Vartų gatvės kiemų – tautodailininko Jono Bugailiškio dirbtuvė. Užsukęs į ją, stebėsies šio žmogaus darbais.

Muzikos instrumentus darė, kai ansambliai jų neturėjo

Dažnas etnografinis ansamblis turi J.Bugailiškio darytų muzikos instrumentų. Jei ne kankles, tai būgną. Atgimimo laikais meistrui teko bendrauti su etnografais. Jie rinko dainas, kūrė ansamblius, bet muzikos instrumentų trūko. Kaupdamas reikalingą medžiagą apie jų gamybą, Jonas apėjo bibliotekas ir muziejus, vartė katalogus. Uždegė jį etnografų entuziazmas. Darė kankles, birbynėles, tarškynes, barškalus, būgnus. Iš visos Lietuvos jų važiavo. Būgnams geriausiai tiko šuns oda. Su kailiu ar be jo. Pats didžiausias būgnas, maždaug 80 centimetrų skersmens, pas meistrą užsiliko. Pavilnyje rado seną statinę. Kadaise joje alų laikė. Aptempė statinės tuštumą jaučio oda – puikiausias būgnas išėjo. Ne vieną svečią jis sudomino.

Medžio skulptūras kūrė net Amerikoje

J. Bugailiškis yra išdrožęs gausybę kryžių, stogastulpių. Buvo jų ypač didelių, siekiančių beveik aštuonių metrų aukštį. Ką sugeba, meistras nuo kitų neslepia. Drožinėti iš medžio pas jį mokėsi vienas Amerikos lietuvis. Keletą dirbinių jis pats išsidrožė. Šiam patiko Jono darbai ir pasiūlė jam padirbėti JAV. Gavęs iškvietimą, ten ir nuvyko. Tuo metu Mičigano valstijoje siautęs viesulas išvertė daug ąžuolų. Darbui medžiagos netrūko. Jonas iš jos sukūrė daug skulptūrų. Surengė savo parodas Detroite, Klivlende, Čikagoje.
Anksčiau bilietą namo nusipirko, nei Amerikoje buvo leista gyventi.Turėjo daug užsakymų, atsirado proga pakankamai daug uždirbti. Užėjo tokia namų nostalgija, kad nieko nebereikėjo.

Kas sena, tas pagarbioje vietoje

Tautodailininkas savo dirbtuvėje yra įrengęs muziejų. Eksponatai surinkti iš įvairių vietų. Aulinių batų džiovintuvas parvežtas iš Sibiro. Į jį pripylus žarijų sausta permirkusi avalynė. Stovi prieš beveik pusšimtį metų gamintas radijo aparatas. Nemažai smulkių staliaus darbo įrankių. Kiekvienas daiktas turi savo atsiradimo istoriją.
Vilniuje gyvenančiam J. Bugailiškiui su parodomis ar kaip keliautojui teko lankytis Egipte, Malaizijoje, nemažai Europos šalių, bet jam gražiausia yra savame krašte. Kartą užsuko į Kupiškio rajone, Uoginių kaime, esantį Adomo Petrausko muziejų. Buvo labai nustebintas paprasto kaimo žmogaus sukaupta ekspozicija. Kas rankomis nepanešta, tai arkliu ar traktoriumi atsivežta.

Savos dirbtuvės – geras patogumas

Kur dabar įsikūręs J. Bugailiškis, anksčiau šioje vietoje darbavosi ragų ir metalo meistras. Jonas čia kartkartėmis užsukdavo. Bet žmogus mirė. Patalpos metus stovėjo tuščios. Jonui teko iškuopti šiukšlyną. Atkasė statinės formos rūsius su arkomis.
Čia pat – tikra paukščių karalystė. Jų čiulbesio tautodailininkas klausosi visais metų laikais. Originaliomis lesyklomis ir inkilais suvilioja visus Senamiesčio paukščius. Lesyklos pritaisytos prie jo dirbtuvės durų, prie medinės skulptūros, medžiuose kabo inkilai.
Triūsdamas savo dirbtuvėje, pro langus menininkas mato daugybę paukščių. Lesyklas jis daro taip, kad didesnieji paukščiai nenuskriaustų mažesniųjų.

Gyvena sostinėje, bet nepamiršta gimtinės

Jono gimtinė – Ažubalių kaimas Kupiškio rajone. Jis yra netoli Rokiškio rajono ribos. Jonui buvo šešeri metai, kai mirė jo mama. Tėvo jis neteko būdamas penkiolikos metų. Visiškai jaunas kaimo vaikas atklydo į Vilnių. Blaškėsi po sostinę, ieškojo sau vietos. Vaikinas nenuėjo klystkeliais.
Drožti pradėjo gamtoje rastus daiktus. Tai buvo medžių šakos ir ataugos. Nuo to ir prasidėjo kelias į meną. J. Bugailiškio dirbiniai apkeliavo nemažai pasaulio šalių.
Ažubalių kaime jis pastatė kryžių. Tai tautodailininko auka gimtinei. Kur buvo sodybos, dabar ten melioruoti laukai. Kryžių pašventino Skapiškio klebonas.

Bronius VERTELKA
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija