Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos dešimtmečiui (1993-2003)
OKUPACINĖ KARIUOMENĖ LIETUVOJE

1940 metais E. Turauskas, savo Pro Memoria apibendrindamas sovietinės kariuomenės buvimo Lietuvoje padarinius, teigė: „SSRS kariuomenės buvimas Lietuvoje ne tik sukėlė ir dar sukels įvairių konkrečių finansinių, ekonominių, politinių ir kitų klausimų, kurie pamažu tvarkomi (…), bet ir sudaro žymiai stambesnę ir sunkesnę problemą visai mūsų tautai”. Visgi sovietinės armijos atskirų dalinių buvimas Lietuvoje pagal priverstinę 1939 metų sutartį, nepaisant politinių padarinių vidaus ir užsienio padėčiai, buvo pakankamai kontroliuojamas. Padėtis visiškai pasikeitė po 1940 m. birželio 15 d. – įžengus bent septynis ar aštuonis kartus gausesnei okupacinei kariuomenei. Okupacinės kariuomenės sukeltos problemos (apgyvendinimo, aprūpinimo ir kt.) pirmiausia buvo sprendžiamos vietos gyventojų sąskaita.

Lietuvos katalikų dvasininkai ir 1863 metų sukilimas

Kunigas Antanas Mackevičius

Prieš 140 metų Lietuvoje įvykęs 1863 metų sukilimas jau seniai nugrimzdo į praeitį. Ir nors sukilimas buvo pralaimėtas, tačiau dar ir šiandien iš archyvinių dokumentų matyti, kad tada lietuvių tautai jau buvo nusibodę nešti Rusijos carinės valdomą priespaudą ir lietuviai su ginklu rankose ryžosi atsikratyti jos.
Per tą laikotarpį Lietuvoje mažai tyrinėta katalikų dvasininkų reikšmė šiame sukilime, nors, kaip matyti iš išlikusių archyvinių dokumentų, tuo metu Lietuvos Katalikų Bažnyčia sukilime vaidino palyginti nemažą vaidmenį. Išlikusiuose archyviniuose dokumentuose paminėti tik 249 kunigai, kurie tiesiogiai dalyvavo sukilime. Numalšinus sukilimą, septyni kunigai nužudyti, 152 ištremti, 104 nubausti administracine tvarka ir 31 kunigas išteisintas. Tačiau gerai žinoma, kad daugelis sukilime dalyvavusių kunigų žuvo, kiti pasitraukė į užsienį.
Vienas 1863 metų sukilimo vadų buvo kunigas Antanas Mackevičius, šviesi asmenybė. Jis gimė 1828 m. birželio 26 d. (šiemet minime jo 175 metų jubiliejų) mažažemių bajorų šeimoje Muskių kaime, Kelmės rajone. Kiek pasimokęs namuose, dvylikametis Antanas iškeliavo į Vilnių toliau siekti mokslų.