| Bažnyčia
gina pamatines santuokos vertybes
 |
Homoseksualios sąjungos
prieštarauja prigimtinei tvarkai |
Naują dokumentą patvirtino
Popiežius
Vykstant globalinei, gerai organizuotai
ir laicistinės žiniasklaidos sutartinai palaikomai kampanijai už
tos pačios lyties kartu gyvenančių porų - gėjų ir lesbiečių - teisinį
pripažinimą ar net civilinės santuokos statuso suteikimą, Vatikane
paskelbtas naujas dokumentas, kuriame pabrėžiama, kad tų iniciatyvų
realizavimas būtų priešingas žmogiškajai prigimčiai, Bažnyčios mokymui
ir turėtų didelės žalos visuomenei. Teisiškai pripažinti ar su
santuoka sulyginti homoseksualiąsias sąjungas reikštų ne tik pritarti
iškrypėliškam elgesiui ir, vadinasi, padaryti jį pavyzdžiu šiandieninėje
visuomenėje, bet ir aptemdyti pamatines vertybes, priklausančias
bendrajam žmonijos paveldui. Bažnyčia negali neginti tokių vertybių
žmonių ir visos visuomenės gerovės labui, - sakoma liepos 31 dieną
paskelbtame Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumente Pastabos dėl
homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų, kurį
patvirtino popiežius Jonas Paulius II.
Tai jau trečiasis dokumentas, susijęs su homoseksualizmo problemomis,
kurį pastarųjų keliolikos metų laikotarpiu paskelbia kardinolo Jozefo
Ratcingerio vadovaujama dikasterija. Prieš vienuolika metų, 1992-ųjų
kovo pabaigoje, ši Šventojo Sosto pagrindinė doktrininė institucija
publikavo pastabas dėl įstatymų siūlymų, kuriais siekiama garantuoti
homoseksualių asmenų nediskriminavimą viešajame gyvenime. 1986 metų
spalį Tikėjimo doktrinos kongregacija Laiške vyskupams aptarė
homoseksualų sielovados klausimus. Naujasis dokumentas yra pasirašytas
birželio 3 dieną, kada Bažnyčios liturgijoje prisimenamas afrikietis
šventasis Čarlzas Luanga ir jo kompanionai, patyrę kankinystę XIX
amžiuje, kai atsisakė nusileisti Ugandos valdovo homoseksualinėms
užmačioms.
Globalinė kampanija dėl
homoseksualų sąjungų įteisinimo
Kol kas tik dviejose šalyse - nuo
1998 metų Olandijoje ir nuo 2003 metų birželio Belgijoje - priimti
įstatymai, pagal kuriuos homoseksualų sąjungos visiškai įgyja civilinį
šeimos statusą. (Kad Olandija ir Belgija pirmauja, mažai ką gali
stebinti, nes tik šiose dviejose valstybėse įteisinta ir eutanazija,
o, kaip žinoma, mirties kultūros požymiai visada eina kartu.) Kitose
Europos šalyse - daugiausia Skandinavijos - gėjų ir lesbiečių bendro
gyvenimo kontraktai taip pat įteisinti su vienokiomis ar kitokiomis
socialinėmis bei mokestinėmis galimybėmis, nors visiško santuokinio
pripažinimo neįgavo. Pirmiausia homoseksualių porų registracija
1989 metais leista Danijoje, vėliau, 1993-iaisiais, - Norvegijoje,
1994 metais - Švedijoje. Pastaroji valstybė kol kas vienintelė,
kurioje nuo 2002 metų homoseksualams leidžiama įsivaikinti vaikus.
Pastarųjų kelerių metų laikotarpiu homoseksualų porų registracija
buvo įteisinta Vermonte ir keletoje kitų JAV valstijų. Prieš keletą
mėnesių Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui panaikinus Teksase
galiojusį prieš sodomiją nukreiptą įstatymą (griežtąja prasme bet
kuri analinė ar oralinė sueitis tiek tarp tos pačios, tiek tarp
skirtingų lyčių asmenų yra iškrypėliška sodomijos apraiška), diskusijos
dėl homoseksualų partnerystės įteisinimo labai suaktyvėjo. Tą
paskatino ir kaimyninės Kanados dviejose provincijose - Ontarijoje
ir Britų Kolumbijoje - teisiškai pripažinta homoseksualų santuoka.
Nepaisant griežtų Kanados Katalikų Bažnyčios ir kitų šalies religinių
bendruomenių protestų, šalies vyriausybė taip pat pateikė įstatymo
projektus dėl tos pačios lyties asmenų santuokų juridinio pripažinimo.
Kalgario vyskupas Fredis Henris netgi perspėjo save kataliku laikantį
Kanados premjerą Žaną Kretjeną, jog tokiu savo elgesiu jis rizikuoja
prarasti amžinąjį išganymą ir nevertas priimti Komunijos. Turėdamas
omenyje jo nusistatymą (dėl homoseksualų santuokų pripažinimo),
jeigu premjeras atvyks į Kalgarį ir katedroje atsistos į eilę Komunijai,
o aš būsiu celebrantas, turbūt jam atsisakysiu ją duoti ir suteiksiu
tik paprastą palaiminimą, - sakė rugpjūčio pradžioje ganytojas.
- Aš nieko nenoriu gąsdinti, tačiau dabar jis nėra bendrystėje su
Bažnyčia. Aš negrasinu ministrui pirmininkui, tačiau manau, kad
jo išganymui yra iškilęs pavojus, ir meldžiuosi, kad jis patirtų
atsivertimą bei apšvietimą ir pasitaisytų.
Jeigu netrukus Kanada gali tapti trečiąja (po Olandijos ir Belgijos)
šalimi, įteisinančia tos pačios lyties asmenų santuokas, tai Jungtinių
Valstijų prezidentas Džordžas Bušas yra pasirengęs kovoti iki galo,
kad taip neatsitiktų galingiausioje pasaulio valstybėje. Prezidentas,
kuris dėl savo krikščioniško pamaldumo liberalų yra labai nekenčiamas
(kaip rašė The Washington Post, finansų spekuliantas milijardierius
Džordžas Sorošas, kuris Rytų Europoje labiau yra žinomas savo kosmopolitizmą
propaguojančiais atviros visuomenės fondais, sakosi skirsiąs dešimt
milijonų dolerių, kad Dž.Bušas nebūtų išrinktas antrajai kadencijai),
dieną prieš Vatikane paskelbiant minėtąjį dokumentą dėl homoseksualų
sąjungų Vašingtone žurnalistams kalbėjo, jog Baltųjų rūmų teisės
ekspertai jo nurodymu ieško būdų, kad santuoka juridiškai liktų
apibrėžta kaip sąjunga tarp vyro ir moters. Galbūt netgi galima
būtų priimti atitinkamą konstitucijos pataisą, ką yra pasiūlę kai
kurie JAV Kongreso nariai.
Homoseksualumo praktikavimas
yra sunki nuodėmė
Būtent tokios politinės sandūros
akivaizdoje naujasis dokumentas Pastabos dėl homoseksualių asmenų
sąjungų teisinio pripažinimo projektų yra svarbus politinės etikos
atžvilgiu. Iš esmės jį galima laikyti tęsiniu sausio mėnesį Tikėjimo
doktrinos kongregacijos paskelbtos Doktrininės notos dėl kai kurių
katalikų dalyvavimo politiniame gyvenime klausimų, kuriame aptariamos
su etika susijusios politikos problemos, ypač liečiančios gyvybės
apsaugą. Naujajame dokumente dar kartą nuosekliai primenant tas
racionalias, biologines, socialines ir juridines priežastis, dėl
kurių Bažnyčia priešinasi homoseksualų sąjungų sulyginimui su tradicinėmis
santuokomis, kartu siekiama parodyti katalikų politikams, koks
turėtų būti krikščioniškąją sąžinę atitinkantis elgesys šiai problemai
skirtų įstatymų projektų akivaizdoje. Nepaisant, kad ir kokie įvairūs
būtų šios problemos aspektai, krikščioniška sąžinė, bet kuriuo
atveju reikalauja liudyti visą dorovinę tiesą, kuriai prieštarauja
ir pritarimas homoseksualiems santykiams, ir neteisingas homoseksualių
asmenų diskriminavimas.
Dokumentas naudingas ir vietinių Bažnyčių ganytojams, kurie įvairiose
pasaulio dalyse dažnai susiduria su labai skirtingu požiūriu į homoseksualų
sąjungas. Savo gerai argumentuotuose pareiškimuose jie turi aiškiai
patvirtinti tokio pobūdžio sąjungų amoralumą; priminti valstybei
būtinybę neleisti reiškiniui peržengti ribų, keliančių pavojų viešajai
dorovei, ir pirmiausia apsaugoti jaunąją kartą nuo klaidingos seksualumo
ir santuokos sampratos, kuri atimtų iš jų būtinas gynybos priemones
ir, be to, prisidėtų prie paties reiškinio plitimo. Dokumente pabrėžtinai
nurodoma, kad valstybė negali įteisinti homoseksualių sąjungų, nenusižengdama
pareigai skatinti ir ginti santuoką, kaip bendrajam gėriui esmingai
svarbią instituciją.
Jame primenamas Bažnyčios mokymas, kad santuoka, kuriai Kristus
suteikė sakramento kilnumą, būna tik tarp dviejų skirtingos lyties
asmenų, kurie, dovanodami save vienas kitam savitu ir išskirtiniu
būdu, siekia savo asmenų bendrystės. Taip jie abipusiškai tobulėja
tam, kad bendradarbiautų su Dievu gimdant ir ugdant naują gyvybę.
Tuo tarpu homoseksualūs santykiai užtveria kelią gyvybės dovanai
ir iš principo prieštarauja prigimtiniam dorovės įstatymui. Dokumente
pažymima, kad Šventajame Rašte homoseksualumas vertinamas kaip didelis
iškrypimas, tačiau ne visi, kenčiantys dėl šios anomalijos, yra
už tai atsakingi. Todėl, kaip moko naujasis Katalikų Bažnyčios
katekizmas, nors homoseksualumo praktikavimas yra sunki nuodėmė
skaistumui, tačiau šių polinkių asmenų atžvilgiu reikia laikytis
pagarbiai, su užuojauta, faktiškai ir vengti juos kaip nors atstumti.
Jų, kaip ir visų kitų krikščionių, pašaukimas yra skaistus gyvenimas.
Atsisakymas įteisinti homoseksualių asmenų sąjungas jokiu būdu nereiškia
šių asmenų diskriminavimo. Homoseksualiosios sąjungos nė iš tolo
negali atlikti užduočių, dėl kurių santuoka ir šeima nusipelno ypatingo
ir kompetentingo teisinio pripažinimo, - rašoma dokumente. - Priešingai,
daug kas leidžia teigti, kad tokios poros trukdo sveikai žmonių
visuomenės raidai ir bus juo žalingesnės, kuo jų veiksminga įtaka
socialiniam audiniui bus didesnė. Jų įteisinimas iš esmės reikštų,
kad moraliniu atžvilgiu netvarkinga laikysena tampa visuomenės pripažintomis
normomis, o kartu pakeičiamas pats prigimtinis santuokos apibrėžimas.
Todėl nesuteikimas santuokai būdingo socialinio ir teisinio statuso
sugyvenimo formoms, kurios nėra ir negali būti santuokinės, teisingumui
neprieštarauja. Dargi priešingai, teisingumas to reikalauja.
Vaiko teisių ir pagarbos
žmogaus orumui pažeidimas
Dokumente Pastabos dėl homoseksualių
asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų taip pat pasmerktos
kai kurios iniciatyvos leisti gėjų ir lesbiečių poroms įvaikinimą,
nes neturėjimas normalių tėvų ir motinų apsunkina vaiko normalų
vystymąsi. Leisti homoseksualiosioms sąjungoms įsivaikinti vaikus
reikštų juos prievartauti tuo požiūriu, kad, pasinaudojant jų silpnumu,
jie būtų perkeliami į aplinką, neskatinančią jų visiškos žmogiškosios
sklaidos, - nurodo Tikėjimo mokslo kongregacija. - Tai tikrai būtų
labai amoralu ir aiškiai prieštarautų Jungtinių Tautų Organizacijos
Tarptautinės vaikų teisių konvencijos pripažįstamam principui, kad
aukščiausieji visais atvejais gintini interesai yra vaiko, silpniausios
ir apsiginti neįstengiančios šalies, interesai.
Pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje vis daugėja pranešimų,
kad ir žmonių reprodukcijos industrija su savomis dirbtinio apvaisinimo
technologijomis pradėjo telkti dėmesį į homoseksualias poras. Kaip
sakoma, toks tokį pažino: prieš prigimtį seksualiai orientuoti
asmenys gali pradėti vaikus naudodamiesi su prigimtimi nesuderinamais
metodais. Kaip neseniai rašė Londono The Times, viena lesbiečių
pora Liverpulyje įsteigė vyrų spermos duomenų banką, kurio adresas
internete: ManNotIncluded.com. Šiuo adresu lesbiečių poros gali
užsisakyti pageidaujamą spermą pagal anoniminio donoro odos, plaukų
spalvą, ūgį, profesinę kvalifikaciją ir netgi hobi. Užsakyta sperma
už 2000 eurų mokestį lesbiečių porai atsiunčiama tiesiog į namus,
kad jos pačios save apvaisintų.
Anot The Times, firma ManNotIncluded.com savo paslaugas jau
siūlo ne tik Anglijoje, bet ir Ispanijoje, planuoja atidaryti biurus
Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Taip pat yra gerai
žinoma, kad tarp kandidatų klonuoti kūdikį nemažą dalį sudaro būtent
lesbiečių poros. Iš esmės einama su žmogiškumu nieko bendra neturinčiu
ir netgi nusikalstamu eugenikos keliu, patį asmens seksualumą nukeliant
į grynojo malonumo plotmę. Tenka konstatuoti kartu su Vatikano
dokumentu: Homoseksualios sąjungos neįgalios tinkamai laiduoti
gyvybės pratęsimo ir žmonių giminės išlikimo. Naudojimasis priemonėmis,
kurias joms atvėrė neseni atradimai dirbtinio apvaisinimo srityje,
reikštų didelį pagarbos žmogaus orumui stygių ir šio jų neįgalumo
nė kiek nepanaikintų.
Katalikų politikų uždaviniai
Kaip minėta, naujasis dokumentas
pirmiausia yra svarbus savo politinės etikos bruožais. Jame pabrėžiama,
jog kadangi tradicinės santuokos institucija turi ypatingą visuomeninę
reikšmę ir netgi yra viena pagrindinių valstybės stabilumo sąlygų,
tai prieštarauti homoseksualų sąjungų teisiniam pripažinimui įpareigoti
visi tikintieji ir dėl jiems tenkančios atsakomybės pirmiausia politikai
katalikai. Pateikus parlamentui svarstyti įstatymo projektą dėl
homoseksualų sąjungų įteisinimo parlamentarui katalikui tenka moralinė
pareiga aiškiai bei viešai pareikšti savo nepritarimą ir balsuoti
prieš tokį įstatymo projektą. Balsuoti už bendrajam gėriui taip
kenkiantį įstatyminį gėrį būtų labai amoralu.
Jeigu toks įstatymas jau galioja, tai katalikas politikas turi elgtis
panašiai kaip veikiančio abortą, eutanazijos ar dirbtinį apvaisinimą
leidžiančio įstatymo atveju: jis privalo prieštarauti jam visomis
galimomis priemonėmis ir viešai reikšti savo nepritarimą. Naujajame
dokumente primenamas popiežiaus Jono Pauliaus II mokymas, išreikštas
jo 1995 metų enciklikoje Evangelium vitae: nesant galimybės visiškai
atšaukti prigimtinei dorovei prieštaraujantį įstatymą (toks įstatymas
savaime praranda sąžinę saistančią galią), katalikas parlamentaras
gali teisėtai remti siūlymus, skirtus apriboti tokio įstatymo daromą
žalą ir sumažinti neigiamas jo pasekmes kultūros bei viešosios moralės
plotmėje.
Toks mažesnio blogio principas, žinoma, nereiškia kokio nors formalaus
bendradarbiavimo priimant krikščioniškajai moralei prieštaraujantį
įstatymą: Čia kalbama apie teisėtą ir būtiną mėginimą bent iš dalies
anuliuoti neteisingą įstatymą, kurį visiškai anuliuoti dar neįmanoma.
Todėl, vengdamas papiktinimo pavojaus, katalikas parlamentaras turi
aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžti savo asmenišką absoliutų priešinimąsi
bet kurioms įstatymų normoms, kurios neatitinka prigimtinio dorovės
įstatymo ir negerbia kiekvieno asmens neatimamų teisių. Sąžinę saistantis
pilietinis įstatymas turi remtis tiesa, o ne troškimų patenkinimu
ar abejotina daugumos nuomone. Tai tuo labiau reikšminga, nes pilietiniai
įstatymai vaidina labai svarbų, o kartais lemiamą vaidmenį, veikdami
žmonių, ypač jaunosios kartos, mąstysenos ir elgsenos modelius ir
gali gyvenimą nukreipti gerąja arba blogąja linkme.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"
|