Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 20 d.
Nr.63
(1167)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jis buvo prie Lietuvos valstybės nepriklausomybės ištakų

Vyskupas Justinas Staugaitis (viduryje) Telšiuose savo kambaryje su broliais ir seserimis (iš kairės): Petronėlė Juodaitienė (kan. Justino Juodaičio motina), Vincas, Antanas (Marijampolės miesto burmistras) ir Agutė Tulauskienė (poetės Gražinos Tulauskaitės motina)

Šiemet, liepos 8-ąją, sukako 60 metų, kai mirė 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Jo asmenybėje telpa visa Lietuvos nepriklausomybės valstybingumo atkūrimo istorija. Atėjęs su pirmąja XX a. pradžios atgimimo inteligentų karta, jis aktyviai įsitraukė į judėjimą dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir patyrė visus jam skirtus likimo smūgius. Valstybinėje, politinėje ir bažnytinėje veikloje jis pasiekė pačių aukščiausių hierarchijos viršūnių: nuo eilinio parapijos kunigo iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, pirmojo Lietuvos Seimo pirmininko, vicepirmininko, net viceprezidento pareigų. Ne mažiau reikšmingi yra ir jo darbai ir Lietuvos Bažnyčiai. Jis buvo Popiežiaus rūmų prelatas, o nuo 1926 metų ir didžiausios vyskupijos Lietuvoje - Telšių vyskupas ir Klaipėdos krašto prelatas.


Nepalūžusi gyvenimo audrose
Elenos Raštikienės gimimo 100-osioms metinėms

1940 metais rusams okupavus Lietuvą, tragiškas likimas ištiko daugelį prieškarinės Lietuvos karininkų šeimų. Ne išimtis tada buvo ir kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio šeima. Jau per pirmąsias rusų okupacijos dienas generolą nubloškia į Vakarus, žmona papuola į kalėjimą, o vaikai atsiduria tremtyje Sibire.