Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 20 d.
Nr.63
(1167)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Saulės laikrodis rodo rugpjūtį

Kai saulės laikrodis – ne tik Pažaislio vienuolyno kiemelyje – ėmė rodyti paskutinio vasaros mėnesio apraiškas, Pažaislio muzikos festivalis įgijo lyg ir trečiąjį kvėpavimą: rugpjūčio mėnesio festivalio repertuaras verčia užmiršti vasaros karščius ir pažvelgti į muzikos žvaigždes.

Muzikos skrydis Pociūnų aerodrome

Šią vasarą Pažaislio muzikos festivalio tvarkaraštyje – ne viena iškili data (kaip ir visi šie metai Lietuvai). Festivalio organizatoriai nutarė pažymėti dar vieną neeilinę mūsų valstybei datą – S.Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 70-ąsias metines. Ir vietą tam pasirinko neeilinę – Pociūnų aerodromą, esantį visai netoli Prienų. Žmonės besidomintys šiuo koncertu, buvo maloniai nustebinti, sužinoję, kad į koncertą veš specialus festivalio autobusas. Rūpesčio klausytoju rezultatas – beveik užpildyta sėdimų vietų „mobili“ žiūrovų salė. Jei festivalio gerbėjams būtų tekę patiems pasiekti Pociūnų aerodromą, naujoji koncertinė erdvė būtų likusi daug tuštesnė.
Vakarą pradėjo Aviacijos muziejaus darbuotojas Gytis Ramoška, papasakojęs ir apie minimą datą, ir apie patį Pociūnų aerodromą. G.Ramoška priminė, kad šį aerodromą iš tuometės sovietinės valdžios lietuviai išsikovojo dar 1958 metais. Nuo tada jis tapo svarbiausiu sportinės aviacijos aerodromu Lietuvoje. Nuo 1966 metų čia rungiasi aviacijos akrobatai. 1972-aisiais šiame aerodrome įvyko pirmasis sklandymas su sklandytuvu „Lietuva“, pagamintu iš stiklo plokščių. Dabar Pociūnų aerodromas unikalus tuo, kad išliko naujomis gyvenimo sąlygomis, nebankrutavo kaip daugelis Lietuvos įmonių. G.Ramoška sakė, kad sklandytuvai, kuriuos šiandien matome aplinkui, – gražūs kaip muzika, kuri tuoj pat išsilies į erdvę, į nuostabų aplinkos gamtovaizdį, užpildydama jį ir atvykusiųjų į koncertą širdis.
Aviacijos muziejaus atstovas buvo teisus. Kauno kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Pavelas Bermanas) koncertą pradėjo J.Naujalio kūriniu „Svajonė“, o vėliau pripildė „lėktuvų namus“ V.A.Mocarto, A.Vivaldžio, Ž.Bizė ir R.Ščedrino muzika. Iš publikos reakcijos buvo galima suprasti, kad į koncertą susirinko įvairi ir nuoširdi auditorija: klausytojui gražu ir jis ploja, nepaisydamas jokių taisyklių ar nusistovėjusių normų. Atsilygindami už šiltą priėmimą, atlikėjai koncerto pabaigoje dar pagrojo keletą kūrinių, nenumatytų programoje.
Kauno kamerinį orkestrą 1988 metais įkūrė smuikininkas ir dirigentas Gediminas Dalinkevičius. Jam vadovaujant, kolektyvas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lomžos katedroje grojo popiežiui Jonui Pauliui II. Nuo 1997 metų Kauno kameriniam orkestrui vadovauja smuikininkas, tarptautinių konkursų laureatas P.Bermanas. Vadovo neeilinio profesionalumo dėka kolektyvas pasiekė naują atlikimo kokybę. Pastaraisiais metais orkestras koncertavo su daugeliu jau žinomų, pripažintų atlikėjų bei jaunais, perspektyviais ir talentingais muzikais. Dabartinis kolektyvo vadovas P.Bermanas mokėsi Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje, Džiuliardo muzikos mokykloje Niujorke. Smuikininkų konkurse Indianapolyje (JAV) pelnė pirmąją vietą ir aukso medalį bei specialųjį prizą, tarptautiniame N.Paganinio smuikininkų konkurse Italijoje iškovojo antrąją vietą. Jaunasis maestro koncertuoja Italijoje, Prancūzijoje, JAV, rengia programas su Drezdeno, Atlantos, Prahos, Lježo simfoniniais orkestrais, organizuoja kamerinės muzikos festivalius Romoje, Milane. O štai Pažaislio festivaliui padėjo įprasminti naują muzikinę erdvę – Pociūnų aerodromą. Skirstydamiesi po renginio tiek klausytojai, tiek atlikėjai dalijosi tarpusavyje mintimis apie naujai atrastą koncertinę vietovę. Nuomonės įvairios, bet apibendrinimas vienašališkas: šaunuoliai festivalio rengėjai, atradę naują, patogią tiek atlikėjams, tiek auditorijai erdvę ir dar su tokiu nuostabiu gamtovaizdžiu.
„Metų laikų“ transkripcija
Pranciškonų vienuolyno Šv.Jurgio bažnyčia Kaune jau žinoma muzikos mylėtojams (bet irgi Pažaislio festivalio dėka). Šį kartą čia vėl laukta užsienio svečių, tikėtasi kažko egzotiško, ypač po informacijos, kad bilietai į Taivano fleitininkės koncertą Vilniuje siekė 60 litų, o Pažaislio festivalio koncerte – tik 12 litų. Žmonės, kurie atėjo tikėdamiesi „kažko tokio“, tai ir gavo. Taivano solistė Li Ming Chen fleita atliko A.Vivaldžio „Metų laikus“, pritariant Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui. Dirigavo Žanas Ferandis iš Prancūzijos. Publikos simpatijos šiame vakare teko prancūzų dirigentui, patraukusiam susirinkusiųjų dėmesį tiek meistriškumu, tiek pagarba orkestrui, kuriam dirigavo, tiek publikai. Antrojoje koncerto dalyje Ž.Ferandis dirigavo Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui, atlikusiam J.Turina kūrinį „Toreodoro malda“ bei E.Grygo siuitą „Iš Holbergo laikų“. Pastarąją teko kartoti, publikai vis nepaleidžiant atlikėjų nuo scenos. Praturtinę save skirstėsi visi – ir klausytojai, ir atlikėjai, atradę naujų gerbėjų.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija