Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Istorinės reminiscencijos ir šių dienų alchemija
Katedros restauratoriai (iš kairės): Gintaras Palemonas Janonis, Nijolė Būraitė ir Česlovas Polonskis

Ne per seniausiai „Panevėžio balse“ (2003 m. gegužės 3 d.) tarp kitų naujienų ir aktualijų skaitytojai galėjo rasti publikaciją, jog „vakar miesto meras V.Matuzas kartu su Katedros klebonu Rimantu Gudeliu nepabijojo pastoliais užlipti iki restauruotojų įrengtos aikštelės ir iš arti apžiūrėjo freską „Stebuklas ties Polocku“…“ Cituoju dar vieną tam tikrai visuomenės daliai svarbų sakinį: „Katedros klebonas miesto merą patikino, kad restauruotojai darbus baigs iki miesto 500 metų jubiliejaus renginių, kurie vyks rugsėjo mėnesį“. Ir reziumė: „Visi restauracijos darbai kainuos apie 240 tūkst. litų. Lėšų skyrė miesto Savivaldybė, aukojo parapijos bendruomenė ir Kultūros ministerija…“ Aš gi šiuo kukliu straipsniu laikraštyje susidomėjau paskatintas prisiminimo savo reakcijos į beveik lygiai prieš metus neįvykusį raštišką paviešinimą minčių apie kai kuriuos akivaizdžių faktų inspiruotus, tačiau merkantilizuotai publikai beverčius dalykus.

Gyvenimą paskyrusi lietuvybei
Apie JAV Lietuvių bendruomenės
Kultūros tarybos pirmininkę Mariją Remienę

Marija Remienė

„Tautos, neturinčios instinktyvaus tautinio siekio (kurio net nebūtina aiškiai suformuluoti), negali sukurti didžių valstybių.
Tiktai tos tampa visa galva pranašesnės už kitas, kurių kultūroje spontaniškai išsiveržia stiprus, atkaklus atradimų ir pergalių troškimas. Šis troškimas atspindi paslaptingą misijos jausmą, pasireiškiantį nuoširdžiu daugybės individų pasišventimu ir bendru įsipareigojimu pelnyti didingos tautos šlovę“, - taip apie tautų ir valstybių ateitį rašė vienas žymiausių pasaulio politologų Zbignevas Bžezinskis knygoje „Nebevaldomas pasaulis“.
Marija Remienė - viena iš nedaugelio žmonių, jaučiančių tą paslaptingą misijos jausmą, kuriuo siekia, kad jos tautos dvasia gyvuotų ir jos tėvynė Lietuva amžiams liktų laisva ir nepriklausoma.
Materialėjančiame, idealus, patriotizmą, dorą ir gailestingumą niekinančiame pasaulyje ši savybė ilgametėje pasiaukojamoje veikloje yra reta, nuostabą kelianti, daranti gyvenimą žygdarbiu.