| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| Lietuvių vyskupą rėmė JAV ganytojai
Kaip jau rašėme, Vatikane oficialiai pranešta, kad popiežius Jonas Paulius II priėmė užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadai vadovaujančio vyskupo Pauliaus Baltakio atsistatydinimą iš šių pareigų. Kaip reikalauja Bažnyčios teisė, kiekvienas vyskupas, sulaukęs 75 metų, privalo Popiežiui pateikti atsistatydinimo raštą. Vyskupo P.Baltakio atsistatydinimą Popiežius priėmė ne iš karto, o po trejų su puse metų. Vyskupas P.Baltakis yra kilęs iš Panevėžio vyskupijos. Gimė 1925 metais Troškūnų parapijoje. Karo metais buvo vokiečių paimtas į aviacijos tarnybą, atsidūrė Suomijoje, po to Norvegijoje ir pagaliau, karo pabaigoje, Belgijoje, kur įstojo į pranciškonų vienuoliją. Gavo kunigo šventimus 1952 metais. Dirbo lietuvių katalikų sielovadoje Toronte ir Brukline, vadovavo Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pranciškonų provincijai, steigė lietuvių jaunimui stovyklas Šiaurės Amerikoje, vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpos organizacijai, viso pasaulio lietuviams ir Lietuvos Bažnyčiai suteikusiai daug reikšmingos paramos. Vysk. P.Baltakis vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai nuo 1984 metų, kai į šias pareigas buvo paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus II. Nuo tada aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas nuo Lotynų Amerikos iki Lenkijos, nuo Naujosios Zelandijos iki Vidurio Azijos. Rūpindamasis beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovadine gerove, vyskupas P.Baltakis tuo pat metu palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais. Ganytojo misiją vykdydamas, per Vatikano radiją kas metai siuntė tiek Lietuvos žmonėms, tiek užsienio lietuviams ganytojiškus sveikinimus šv. Velykų ir Kalėdų proga. Viena svarbiausių šiomis dienomis Lietuvos Bažnyčiai ir užsienyje gyvenantiems lietuviams žinių buvo ta, jog popiežius Jonas Paulius II rugpjūčio 18 dieną dėl amžiaus iš pareigų atleido užsienio lietuvių vyskupą pranciškoną P.Baltakį. 78 metų vyskupas P.Baltakis nuo paskyrimo 1984 metais iki užsitarnauto poilsio rezidavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip šios šalies nuolatinis gyventojas ir jos lietuvių katalikų bendruomenės ganytojas, vyskupas P.Baltakis palaikė labai artimus ryšius su Amerikos vyskupais - buvo Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos narys, turėjo balsavimo teisę JAV vyskupų konferencijos susitikimuose. Būtent pastarąjį vyskupo P.Baltakio sielovadinės veiklos aspektą norime išsamiau aptarti pagal JAV katalikų žinių agentūros CNS paskelbtą pranešimą. 1984 metais tapęs buvusio Vakarų Europos lietuvių vyskupo Antano Deksnio ir Jungtinėse Valstijose gyvenusio vyskupo Vincento Brizgio įpėdiniu, vyskupas P.Baltakis ėmėsi nenuilstamai raginti Amerikos episkopatą veiksmingiau remti Lietuvos Bažnyčią, Sovietų Sąjungoje patiriančią komunistinės valdžios vykdomą antireliginį persekiojimą. 1985 metais JAV vyskupai priėmė vyskupo Baltakio pasiūlytą rezoliuciją, kuria Amerikos vyskupai reikalavo, kad Sovietų Sąjunga pripažintų Lietuvos katalikų teises ir grąžintų tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurią valdžia konfiskavo ir pavertė koncertų sale. Rezoliucijoje Jungtinių Valstijų vyskupai rėmėsi 1975 metais priimtais ir Sovietų Sąjungos pasirašytais Helsinkio susitarimų protokolais. Po metų, 1986-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupai priėmė dar vieną vyskupo Baltakio pasiūlytą rezoliuciją, kurioje buvo kreiptasi į Sovietų Sąjungą su prašymu gerbti Lietuvos katalikų teises, grąžinti tikinčiųjų naudojimui tris svarbias šventoves ir nekliudyti Bažnyčios planų Lietuvoje išleisti naująjį Šventojo Rašto vertimą. Pastaroji rezoliucija paskatino du kardinolus - Čikagos arkivyskupą Džordžą Bernardiną ir Bostono arkivyskupą Bernardą Lo paprašyti kitų Amerikos vyskupų rasti būdų, kaip užtikrinti nuolatinę paramą lietuviams žmogaus teisių srityje. Vyskupas Baltakis dalyvavo JAV lietuvių delegacijoje, kuri 1987 metais Baltuosiuose rūmuose susitiko su prezidentu Ronaldu Reiganu. Delegacija prašė Vašingtono didinti diplomatinį spaudimą sovietų pareigūnams, kad šie paleistų kalinamus sąžinės belaisvius, įskaitant lietuvius kunigus ir vienuoles, bei leistų Lietuvos Bažnyčiai laisvai ir viešai švęsti Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų 1987 m. birželio 28 d. Romoje Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje vyskupas Baltakis pranešė, kad Sovietų Sąjungos valdžia labai griežtais draudimais kliudė jubiliejaus šventimą Lietuvoje, įskaitant draudimą Vakarų šalių piliečiams lankytis Lietuvoje. Vyskupas Baltakis taip pat protestavo prieš trijų kunigų politiškai motyvuotą įkalinimą bei draudimą Bažnyčiai organizuoti vaikų katekizavimą. 1988 metais JAV vyskupai vienbalsiai patvirtino ir paskelbė episkopato dokumentą apie religijos laisvės varžymą Vidurio ir Rytų Europoje bei Sovietų Sąjungoje. Anot CNS apžvalgininko, Amerikos vyskupai šiame dokumente kur kas išsamiau nagrinėjo religijos laisvės pažeidimus komunistiniuose kraštuose nei savo rezoliucijose dėl Lietuvos Bažnyčios. Vyskupas Baltakis tada kalbėjo, kad šis dokumentas suteiks galimybę patikrinti, kaip įgyvendinamas ir plėtojamas tuomet naujas sovietų atvirumo ir persitvarkymo politikos kursas. Išeivijos lietuvių vyskupas pridūrė, jog Lietuvos vyskupai buvo įsitikinę, kad didesnis laisvojo pasaulio spaudimas padėjo laimėti didesnių sovietų pareigūnų nuolaidų. Kai Sovietų Sąjungos lyderis M.Gorbačiovas kalbėjo iš Jungtinių Tautų Organizacijos tribūnos 1988 metų gruodžio mėnesį, vyskupas P.Baltakis su trimis šimtais lietuvių, latvių ir estų demonstravo gatvėje prie JTO centrinės būstinės Niujorke. Vėliau, paprašytas pakomentuoti demonstracijos tikslą, vyskupas sakė, kad buvo protestuojama ne iš priešiškumo Gorbačiovui, kurio reformų politika kažkiek padėjo Lietuvai žmogaus teisių srityje, o iš noro paliudyti komunistinės šalies vadovui, kad lietuviai niekada neatsisakys minties atkurti nepriklausomybę ir laisvę. Po kelių mėnesių Lietuva, o kartu ir Bažnyčia Lietuvoje, laimėjo dar daugiau laisvių, tad vyskupas P.Baltakis 1989 metų balandžio mėnesį vėl galėjo atvykti į savo gimtinę ir laisvai kalbėti per Lietuvos radiją ir televiziją. Prieš šią kelionę, 1944 metais Vokietijos nacių iš Lietuvos deportuotas P.Baltakis galėjo lankytis Lietuvoje tik vieną kartą 1972 metais. Vizos prašymą kelionei 1988 metais dalyvauti motinos laidotuvėse sovietų valdžia atmetė. Kai Lietuvos Seimas 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė nepriklausomos valstybės atsikūrimą, vyskupas P.Baltakis reiškė viltį, jos Sovietų Sąjunga jėga nežlugdys nepriklausomybės. Amerikiečių katalikų žinių agentūra primena, jog kai Gorbačiovas reikalavo, kad Lietuva atlygintų sovietams už investicijas, vyskupas Baltakis pritarė reparacijų minčiai, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Lietuva gali reikalauti iš Sovietų Sąjungos atlyginti nuostolius, kuriuos, be kita ko, patyrė per 300 tūkstančių Lietuvos žmonių, sovietų nužudytų arba ištremtų stalininio teroro metais. Taip pat vyskupo Baltakio šeima nukentėjo nuo okupacinės valdžios. Tėvas ir visi broliai bei seserys buvo deportuoti į Sibirą ir, kaip kiti tremtiniai, galėjo sugrįžti į gimtinę po Stalino mirties paskelbtos amnestijos. Tik vyskupo motina išvengė trėmimų ir pasiliko gyventi Lietuvoje. 1990 m. kovo 16 d., kai Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba ėmėsi žygių įšaldyti Lietuvos nepriklausomybės aktą, vyskupas Baltakis paskelbė kovo 25-ąją maldų už Lietuvą diena, idant naujai atkurtos nepriklausomybės tęstinumas būtų užtikrintas ne tik popieriuje, bet ir tikrovėje. Kai Jungtinių Valstijų vyskupai 1990 metais sudarė komisiją Vidurio ir Rytų Europos Bažnyčių atkūrimui remti, užsienio lietuvių vyskupas P.Baltakis buvo paskirtas vienu iš jos narių. 1990 metų rugpjūtį vysk. Baltakis, kaip oficialios Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų delegacijos narys, lankėsi Sovietų Sąjungoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Lietuvai atkūrus suverenumą ir Bažnyčiai Lietuvoje atgavus veikimo laisvę, pranciškonas vyskupas P.Baltakis įsitraukė į Lietuvos Vyskupų Konferencijos veiklą. Pagal VR © 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |