| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| Pro atsuktą laikrodį Kazimieras KRYŽEVIČIUS
Atsukti savo nueito kelio laikrodį, draugų ir bičiulių paraginta, ryžosi ir JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė, savo viešnagės Lietuvoje metu Kauno visuomenei pristačiusi atsiminimų knygą Atsukant gyvenimo laikrodį atgal. Vakaro dalyviai gėrėdamiesi klausėsi Marijos žodžių ir aktoriaus E.Stanciko skaitomų jos knygos ištraukų. Apie platesnę jos veiklą užsienyje ir čia, Lietuvoje, papasakojo dr. A.Vasiliauskienė. Knygos pristatymo vakarą surengė XXI amžiaus redakcija. Kalbas ir prisiminimus savotiškai paįvairino ir sušildė T.Varnagirienės vadovaujamo ansamblio dainos. Šią knygą privalėtų perskaityti visi verkšlenantieji, abejingieji bei apsileidėliai, kurie visais įmanomais būdais bando nusisukti nuo bendrų visuomenės, tautos ir valstybės reikalų. Ką ten bendrų reikalų, jeigu koks invalidas nesugeba išspręsti net savų problemų ir tebevaikšto prašydamas išmaldos. Mokėjimas būti kartu su kitais, atsirasti ten, kur esi labiausiai reikalingas, suprasti, kad be žmogaus pastangų nei kultūra, nei visuomenė, nei valstybė negali egzistuoti ir vystytis, yra pagrindinė dorą, laisvę, žmogų ir tėvynę mylinčio priedermė. Tokią priedermę Marija suprato jau nuo pirmųjų savarankiško gyvenimo žingsnių, tuo keliu tebeina ir ligi šiol. Žmogiškuoju požiūriu sunku net įsivaizduoti, kad šitokią, atrodo, nepakeliamą veiklos naštą neša vienas žmogus. Į jaučio odą netilptų surašyti visų jos darbų, kuriais ji stiprino ir puoselėjo lietuvių išeivių kultūrą, tautiškumą, tėvynės meilę, lietuviškąsias tradicijas. Jos darbų ir šiltų rankų ryškiausi pėdsakai palikti ir Lietuvoje. Kai Marija lankėsi dar sovietiniuose gniaužtuose tebebuvusioje Lietuvoje, seselės vienuolės paprašė ją nuvežti į JAV LKB kronikos mikrofilmus. Marija žinojo, kas jos laukia, jeigu sovietų muitinėje KGB surastų slaptą siuntą. Tačiau ji nedvejodama sutiko, pasitikėdama Dievo Apvaizda ir Švč. Mergelės globa. Užduotis įvykdyta! Visų jos darbų pagrindinė varomoji jėga yra meilė, jos gyvenimo ir veiklos kelrodis. Ją Marijai įskiepijo jos tėvai ir Kristaus mokslas. Gaila ir apmaudu, kad ne visas Marijos pastangas, ne visus jos planus ir sumanymus supranta dabartiniai mūsų valstybės valdantieji. Jos ir kitų lietuvių išeivių pastangomis buvo parengta turtinga ekspozicija Frankfurto knygų mugei. Deja, mūsų kultūrininkai ja nepasinaudojo. Užtat mugėje puikavosi šmeižikiška ir piktavalė knyga Žali. Turi Marija ir dabar kai kurių kultūrinių planų, tik neaišku, ar kas atsilieps? Mariją slegia rūpestis dėl dabartinių mūsų jaunųjų atvykėlių į JAV ir kitas šalis. Jie, priešingai senajai bei pokario išeivių kartai, vadovaujasi kitokiomis vertybėmis. Jie visiškai svetimi toms idėjoms, kurios buvo šventos ankstesniems išeiviams. Nėra patriotiškumo, noro burtis į bendruomenę ar organizacijas puoselėjant Lietuvybę, nėra tikėjimo. Todėl didžiulis pavojus prarasti ryšį ir šaknis, jungiančias su savo kraštu. Tautiečiai nuoširdžiai dėkingi Marijai už jos visakeriopą paramą Lietuvos žmonėms, o ypač už jos didžiulius darbus, puoselėjant ir ugdant krikščioniškojo tikėjimo, moralės ir tautinio sąmoningumo pagrindus visose veiklos srityse. Kaunas © 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |