Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Motina Teresė skelbiama Bažnyčios palaimintąja

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II per vieną paskutiniųjų susitikimų su Motina Terese Vatikane 1997 m. gegužės 20 d.

Didžiosios meilės misionierės paveldas

„Šventumas nėra jokia privilegija nedaugeliui, bet įprasta pareiga kiekvienam iš mūsų“ - pagal tokią maksimą gyveno ir darbavosi Motina Teresė iš Kalkutos (1910-1997), kurios visų laukiama beatifikacija įvyks sekmadienį, spalio 27 dieną, Vatikano Šv.Petro aikštėje per popiežiaus Jono Pauliaus II vadovaujamas šv.Mišias. Vargšų ir ligonių globa išgarsėjusios Meilės misionierių kongregacijos įkūrėja bus paskelbta Bažnyčios minimą Pasaulio misijų sekmadienį, kad ypatingu būdu keliama evangelizacinės veiklos reikšmė ir visų krikščionių pareiga prisidėti prie Kristaus išganymo skelbimo pasauliui. Be abejonės, Motiną Teresę taip pat galima laikyti žymia misioniere, tačiau Evangeliją ji skelbė pirmiausia ne žodžiais, o artimo meilės ir solidarumo darbais, tuo savosios tarnystės pavyzdžio šviesa spinduliuodama Dievo buvimą ir į tikėjimą patraukdama tūkstančius žmonių Indijoje, kur ji praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, bei kitose pasaulio šalyse.

Arkivyskupas linkėjo mokėti priimti įvykius vaiko dvasia

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teikia Sutvirtinimo sakramentą. Dešinėje – kun. Vytautas Grigaravičius Ričardo Šaknio nuotrauka

Kaunas. Spalio 5-ąją Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje per Sumą lankėsi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Sutikus ganytoją ataskaitą apie parapiją perskaitė klebonas kun. Virginijus Veprauskas. Jis sakė, kad Šančiuose gyvena apie 20 tūkst. katalikų, kurių sudėtis priklauso nuo šios vietos socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties. Nuo seno Šančiai buvo pramoninis darbininkų rajonas, o žlugus pramonei, daug žmonių neteko darbo. Daug atsikėlė gyventi į prastesnius butus Šančiuose, praradę savo būstus kitur.

Socialinio dialogo paieškos

Lina KLUSAITĖ

Grupė seminaro dalyvių. Dešinėje – LDF vicepirmininkė Janina Švedienė, trečioji iš kairės – EZA Europos centro darbininkų klausimams spręsti generalinė sekretorė Rosvita Gotbehut Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Spalio 3-5 dienomis Trakuose vyko tarptautinis seminaras, pavadintas „Socialinis dialogas besiplečiant Europos Sąjungai“. Seminarą organizavo Lietuvos darbo federacijos (LDF) Švietimo centras, o finansiškai projektą rėmė EZA, Europos centras darbininkų klausimams spręsti, kurio visateisiu nariu yra LDF Švietimo centras.

Nuo 1985 metų EZA, propaguodama krikščioniškas idėjas ir bendradarbiaudama su įvairiomis darbininkų organizacijomis, kiekvienais metais skirtingose šalyse rengia įvairius edukacinius projektus Europos socialiniams klausimams spręsti ir jau apima 50 šalių tinklą, kuriose turi savo centrus, taip pat ir Lietuvoje. Šios organizacijos padalinių yra beveik visose Europos valstybėse, ypač rūpinamasi tomis šalimis, kurios rengiasi stoti į Europos Sąjungą.

50 metų nesulaužyta mokytojų priesaika

Laimė iš tiesų priklauso ne nuo to pasaulio, kuris yra
šalia mūsų, bet nuo to, kuris yra mumyse.

Kardinolas Vincentas Sladkevičius

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Mokytojai Irena ir Aleksandras Vyžintai vestuvių dieną 1953 metais

Jaunystės aušros

Gyvenimas – tai sudėtinga, bet įdomi kelionė, kurioje susitinka daug žmonių. Vieniems ji būna lengva, kitiems sunki, reikalaujanti daug pastangų, pasiaukojimo, praradimų. Čia noriu papasakoti apie Irenos Mačinskaitės ir Aleksandro Vyžinto gyvenimo kelionę. Jie prieš 50 metų padavė vienas kitam ranką ir prisiekė laimės ieškoti kartu. Šis jų susitarimas 1953 m. spalio 18 d. buvo patvirtintas Santuokos sakramentu Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje. Priesaikos jie nesulaužė iki šiol.

Demokratija, savivalda, savivalė

Didžiuojamės, kad lietuvių kalba turi itin turtingą žodyną, tačiau patys tą turtą kaip kokie šykštuoliai slepiame, „taupome“, žodžius, surašę į korteles, žodynus laikome lentynose, perdėm skolinamės pakaitalus iš kitų kalbų. Jei tam tikrą dėmesį rodome maistui, kad jis būtų sveikas, nebūtų užterštas chemikalais, pakeistas genetiškai, mūsų kasdienio bendravimo maistą – kalbą dažnai vartojame skolintą, be prieskonių, užteršiame ją lietuvio kūnui ir sielai nepriimtinais priedais. Jei ekologija, mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, taikomas gamtai, kasdienei duonai, kasdienės kalbos ekologijai dėmesio nėra ar jo per maža. Kasdienėje kalboje nevartojami savi žodžiai nuvertėja, pasimiršta, gyvoji kalba virsta dirbtiniu pakaitalu, puskalbe, žargonu.

Politinio pasjanso kortų dėliojimas

Petras KATINAS

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskich atsistatydino iš šio komiteto vadovo pareigų ir pateikė priežastį, dėl ko jis taip padarė. Mat oligarchui nepriimtina dabartinės Vyriausybės ir valdančiosios daugumos ekonominė politika, vykdoma privatizacija, kuri, pasirodo, atnešė Lietuvai daug milijonų, o gal net milijardų litų nuostolių. Kaip gi čia atsitiko – daugiau kaip trejus metus oligarchas pritarė tokiai politikai, pats priklausė „gelbėtojų“ komandai, nuolat konsultavosi su pačiu A.Brazausku, o čia – „še tau, boba, ir Devintinės!“. Nelikus nė metų iki kadencijos pabaigos Seimo oligarchas pastebėjo, kad bloga ekonominė politika, todėl pats laikas ją keisti. Įdomiausia, jog Nacionalinio radijo pranešimus skaitančios pranešėjos su nepaprasto nusižeminimo ir pataikavimo gaidomis balsuose tarsi svarbiausią įvykį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kas penkiolika minučių pranešinėjo šią žinią, nuolankiai cituodamas V.Uspaskich pateikiamus „valstybės gelbėjimo“ planus vos ne kaip kokį stebuklą, tarsi naujojo mesijo atėjimo pradžią.

Ištikimybė Jėzui svarbiau už vietą
šalia Jo

Šventė parapijoje

Vyskupo vizitas ligoninėje

Bažnyčiai - 100 metų

Marijos garbei

Herojų paieškos

Netikusios knygos

Nesuplyšęs STASI
ir KGB voratinklis

Praregėję…