Lietuva. Trumpai
Nusivylė "jaunaisiais" politikais
Prezidentas V.Adamkus pareiškė, jog
praėjusiais metais jį labiausiai nuvylė netikėta jaunųjų politikų
nesėkmė. Šalies vadovas sakė nesitikėjęs, kad jie nesugebės dirbti
kartu bei susitarti dėl bendrų sprendimų, o prisiimta atsakomybės
našta jiems bus per sunki. V.Adamkus taip pat teigė, kad jį pradžiugino
atsigaunanti ekonomika. Paklaustas apie galimybes kandidatuoti
į valstybės vadovo postą antrajai kadencijai, V.Adamkus teigė,
jog apie tai kalbėti dar anksti, o savo sprendimą tuo klausimu
pranešiąs Lietuvos žmonėms, kai tik bus apsisprendęs. Prezidentas
sakė turįs daugybę neatidėliotinų reikalų, nebaigtų darbų, todėl
stengsis tuos darbus atlikti ramiai, susikaupęs, o ne įsivelti
į rinkimų šurmulį.
Brangsta elektra ir degalai
Seimui gruodžio pradžioje priėmus
Akcizų įstatymo pataisas, iš pradžių buvo planuota, jog degalų
akcizai turėtų įsigalioti nuo 2002 m. liepos 1 d. Tačiau metams
baigiantis Seimas nusprendė, kad didesni degalų akcizai bus taikomi
jau nuo 2002 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pataisose numatyta,
kad benzino akcizas didinamas nuo 1210 iki 1250 litų už toną,
o dyzelinių degalų, skystojo krosnių kurio, žibalo - nuo 560 iki
720 litų už toną.
Tad nuo šių metų pradžios litras benzino pabrangsta vidutiniškai
trim centais, o dyzeliniai degalai - net penkiolika-šešiolika
centų už litrą. Finansų ministerijos paskaičiavimais, šios kainos
bus dar didesnės - litras benzino pabrangs keturiais centais,
o litras dyzelinių degalų - aštuoniolika centų. Specialistų skaičiavimu,
dabar akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudarys apie 59 proc.
vieno litro benzino kainos ir maždaug 43 proc. litro dyzelinių
degalų kainos. Dėl šio degalų kainų šuolio, ypač dėl dyzelinio
kuro pabranginimo, nepatenkinti žemdirbiai, kuriems žadama dalinai
kompensuoti padidėjusią kainą. Tačiau kompensavimo tvarka nustatyta
tokia paini, jog daugelis žemdirbių teigia, kad jiems neapsimoka
atlikti tokias biurokratines procedūras. Kaip žinoma, daugelyje
užsienio valstybių, kur taikomos kuro kainų kompensacijos, dyzelinas
degalinėse žmonėms, turintiems teisę į kompensaciją, dažomas kita
spalva ir už jį atsiskaitoma tiesiai degalinėse, nereikia pateikti
jokių papildomų sąskaitų. Lietuvoje panašią tvarką numatoma įvesti
2003 metais.
Nuo sausio 1 dienos vartotojai už elektros energiją taip pat mokės
pusantro cento daugiau. Iki šiol elektros energija kainavo 27,4
cento už kilovatvalandę, o dabar reikės mokėti 29 centus. Prognozuojama,
kad nuo balandžio - gegužės mėnesio elektros energija eiliniams
vartotojams brangs dar keturiais centais.
Didžiųjų miestų merai apsikeitė "notomis"
Naujųjų metų išvakarėse sostinės
meras Artūras Zuokas paskelbė atvirą laišką Kauno merui Erikui
Tamašauskui, kuriame atsiliepė į ankstesnį pastarojo kvietimą
dalyvauti viešoje diskusijoje dėl šių didžiųjų Lietuvos miestų
finansavimo problemų. Kauno meras įsitikinęs, jog antrojo Lietuvos
miesto finansavimas yra nepalyginamai mažesnis nei Vilniaus. Savo
ruožtu A. Zuokas atvirame laiške aiškiai nurodė, jog dėl Kauno
bėdų kalti miesto vadovai. Anot sostinės mero, norint, kad Kaunas
taptų patrauklus verslui, užsienio investicijoms, visų pirma būtinas
miesto vadovų supratimas, kryptingas darbas, kompetencija, atitinkamas
išsilavinimas ir užsienio kalbų mokėjimas.
Įsitraukė ir Generalinė prokuratūra
Generalinė prokuratūra pranešė nustačiusi, kad Vilniaus savivaldybė,
parengusi sutartį su Prancūzijos bendrove "Dalkia" dėl
Vilniaus šilumos tinklų ilgalaikės nuomos, pažeidė kai kuriuos
Lietuvos įstatymus. Aptikti neatitikimai Konkurencijos įstatymui
ir Civiliniam kodeksui. Sostinės šilumos ūkio valdymą investuotojams
numatoma perduoti iki kovo pabaigos. Perėmusi Vilniaus šilumos
sistemų valdymą, Prancūzijos bendrovė "Dalkia" taptų
didžiausia šilumos tiekėja Lietuvoje. Prieš šios bendrovės atėjimą
aktyviai pasisako didelė dalis valdančiosios Seimo daugumos ir
Seimo Antikorupcinė komisija.
Pagal šį mėnesį numatomą pasirašyti sutartį Prancūzijos bendrovė
per 15 metų į visiškai techniškai pasenusį ir prasiskolinusį Vilniaus
šilumos ūkį žada investuoti 546 mln. litų, grąžinti 80 mln. litų
ilgalaikių Vilniaus šilumos tinklų skolų, penkiais procentais
sumažinti šilumos energijos kainą ir sumokėti miestui 30 mln.
litų nuomos mokestį.
Įstatymų lietus
Prezidento patarėjas teisės klausimais
Armanas Abramavičius pranešė, jog Seimas 2001 metais priėmė ir
pateikė pasirašyti Prezidentui 390 įstatymų. A. Abramavičius pažymėjo,
kad Seimas tapo ypač "uolus" prieš rinkimus, nors iki
prezidento rinkimų - dar vos ne metai. Pernai Prezidentas vetavo
devynis Seimo priimtus įstatymus, tarp jų - ir Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas.
Opozicija ir grąžintinų namų savininkai tas pataisas pavadino
antrąja nacionalizacija. Pasak A. Abramavičiaus, Prezidentas dažniausiai
vetuoja Seimo priimtus įstatymus, kai kyla abejonių dėl jų atitikimo
Konstitucijai bei kitiems galiojantiems įstatymams ar bendriesiems
teisės principams. Tuo tarpu Seimo pirmininkas A. Paulauskas ir
jo pavaduotojas Č. Juršėnas, pasidžiaugę priimtų įstatymų gausa
ir sutartinu valdančiosios kairiosios koalicijos darbu, pažadėjo
šiais metais dirbti dar intensyviau ir priimti kur kas daugiau
įstatymų nei pernai. Tarp numatomų priimti naujų įstatymų Seimo
vadovai paminėjo ir Visuotinio pajamų deklaravimo įstatymą.
Opozicija liko be lyderio
Ekspremjerui R. Paksui ir jo bendražygiams
pasitraukus iš Liberalų frakcijos, joje liko tik 23 parlamentarai,
o tai yra mažiau nei pusė visų Seimo opozicijos narių. Todėl iškilo
klausimas, kas turi tapti opozicijos lyderiu, kaip to reikalauja
Seimo Statutas. Tuo susirūpinęs Seimo narys centristas V. Martišauskas
užregistravo Statuto pakeitimo projektą, pagal kurį opozicijos
vadovas galėtų būti renkamas, nes susiklostė tokia padėtis, kai
Seime nebeliko opozicijos lyderio. V. Martišausko nuomone, reikia
pakeisti iki šiol galiojusią normą, kai opozicijos lyderiu tapdavo
didžiausios opozicinės frakcijos vadovas. Bet dabar Liberalų frakcijoje
jau mažiau negu pusė žmonių, likusių opozicijoje. Nesant opozicijos
lyderio, Seimo mažuma neteko galimybės turėti Seime opozicijos
vadovą, apribotos opozicijos veiklos galimybės. Nors V. Martišauskas
sakė nederinęs savo pasiūlymo rinkti opozicijos lyderį su partijos
vadovybe, tačiau politikos apžvalgininkai įžvelgia ketinimą "prastumti"
į opozicijos vadovus centristų partijos vadovą ir neabejotiną
jų kandidatą į prezidentus K. Glavecką.
Vaidina apgautus
Vadinamosios socialdemokratinės koalicijos
frakcijos seniūnas J.Olekas pareiškė, jog frakcijos nariai buvo
apgauti (!) dėl elektros energijos tarifų padidinimo. Kaip teigė
J.Olekas, vadinamųjų socialdemokratų niekas neįspėjo, jog dėl
"Lietuvos energijos" infrastruktūrizavimo didinamos
elektros kainos gyventojams. Jis taip pat pažymėjo, kad tai buvo
"liūdna Kalėdų dovana Lietuvos žmonėms". J.Olekas paragino
prezidentą V.Adamkų atkreipti dėmesį į Valstybinės energetikos
kainų reguliavimo komisijos ir jos vadovo V.Jankausko veiklą.
Kaip žinoma, šios komisijos pirmininką skiria Prezidentas, ir
Seimas neturi jokios įtakos komisijos vadovo skyrimui, tačiau
Vyriausybė gali nepritarti V.Jankausko vadovaujamos komisijos
sprendimui. Todėl J.Olekui reikėjo kreiptis ne į Prezidentą, o
į savo partijos vadovą ir Premjerą.
P.K.
© 2001 "XXI amžius"