XXI amžius

Mintys apie
aukščiausiojo autoriteto pripažinimą

Žmogaus sielos būvis yra tiesiogiai priklausomas nuo išpažįstamo autoriteto.
Esama žmonių, kurie nenori pripažinti jokių autoritetų. Taip jie tariasi esą laisvi ir verti tokios laisvės. Iš tikrųjų tai tariamas autoriteto nepripažinimas ir išsisukinėjimas nuo privalomos pareigos. Autoritetas tada pasirenkamas savavališkai ir lengvinant sau keliamus reikalavimus.
Tokių žmonių mąstymas ir sielos būsena - ateistiniai. Ateizmas nėra tiesiogiai susijęs su kokios nors partinės ar kitokios grupuotės veikla. Tai žymiai platesnis ir sielai pavojingesnis reiškinys. Ateistu gali būti net visai nejučia, netyčia. Taip pražudai esmingiausia savyje - sielą.
Aukščiausiasis autoritetas yra Dievas. Jis - Amžinas ir Visagalis Asmuo, Sąmonė, Intelektas. Jis - anapusinis, dieviškas. Žemėje Jo nėra. Krikščionybei Jis - Dievas Tėvas. Drauge su Juo - Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia.
Jėzus - Amžinasis Dievo Sūnus, žmonijos Mokytojas. Jis išpažino savo Tėvo autoritetą besąlygiškai, ir tai įrodė savo gyvenimu žemėje, Asmenybe ir darbais. Krikščionims Jis - Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Kelias į Dievą Tėvą, Jo Tiesą ir Amžinybę. Bet - po Savo Tėvo ir drauge su Juo. Jis sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis - galingas, veiklus. Ir toks yra amžinas ir veikia bei veiks amžinai.
Aukščiausiąjį Dievo Asmenį kaip neginčijamą autoritetą pripažįsta ir kitos - nors ir ne visos - pasaulyje vyraujančios religijos. Ir tai - kokios jos bebūtų skirtingos - jungia jas su Dievu. Tokio mąstymo žmonės supranta, kad pasaulį valdo amžina, transcendentinė ir pirmapradė asmenybė. Ji yra negimusi ir didžiausia.
Kad tokio mąstymo bei religijų esama ir kad siūloma jų kaip aukščiausio prioriteto laikytis, rodo šventieji raštai. Jie yra tiesiai iš Dievo, per Jį. Atėję vienu ar kitu būdu bei pavidalu, jie atspindi Jo valią ir begalinę malonę.
Šventasis Raštas - po ir šalia Dievo Asmens - yra antrasis pagal svarbą autoritetas. Jis įkūnija Dievą, Jo mintį, valią. Tuo pačiu yra privalomas kiekvienam žmogui pripažinti ir vykdyti. Tai taip pat yra ne pasirinkimo klausimas, o privalomas dalykas. Niekam nedarai malonės Dievą išpažindamas per Šventąjį Raštą. Tai begalinė, neišsemiama Dievo malonė tau.
Visos didžios asmenybės išpažino ir išpažįsta bei vykdo Šventąjį Raštą. Toks pavyzdinis asmuo yra ir Romos Katalikų Bažnyčios Popiežius. Tokia yra Bažnyčia, Jos šventieji, kankiniai, dvasininkai. Jie skleidžia Aukščiausiojo valią. Vis dėlto absoliučiai tobulas yra tik Pats Dievas ir Jo paliktas Šventasis Raštas. Jis yra Tiesa.
Tos Tiesos suvokimo būdai jau yra kita problema. Apie ją - kito numerio Mintyse.
P.S. Kas akimirksnį žemė pražysta naujomis sielomis. Jos atpuola į čia ir turi tik dvi galimybes - dar labiau pulti ar kilti. Tebūna žmogaus likimas kylanti šviesa, srautas, vedantis į dieviškumą. Ten laukia išsipildymo žiedai. O dabar yra žemė ir mūsų žingsniai per ją.

J.I.