Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Parodos
Darbai
Literatūra
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Iš Knygnešių sienelės istorijos

Kazys Blaževičius

J.Zikaras. „Knygnešys“

Bolševizmo nusikaltimai mūsų tautai neišmatuojami. Tarptautiniame Vilniaus visuomeniniame tribunole (2000 m.) buvo nustatyta, kad 456 tūkst. lietuvių tapo bolševikinio teroro aukomis, 350 tūkst. buvo įkalinta, ištremta, kas ketvirtas kalinys žuvo arba buvo nužudytas. Vien tik Tuskulėnuose buvo nukankinti 706 patriotai.

Bolševikmečiu akiplėšiškai buvo klastojama istorija, naikinamos knygos ir archyviniai dokumentai, grobstomos dvarų, bažnyčių ir privačių asmenų kultūrinės, meninės, istorinės vertybės, naikinami mūsų kraštą pasaulyje išgarsinę pakelių kryžiai, rūpintojėliai, koplytstulpiai, kelis kartus buldozeriais buvo griaunamas Kryžių kalnas ir t.t. Ypač aršiai buvo naikinami Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais pastatyti istoriniai paminklai.

Tas šventas žodis – laisvė

Živilė BALTĖ

LLA vėliavą šventina kun. Mindaugas Martinaitis Kęstučio Kasparo nuotrauka

Minėdami Kovo 11-ąją galime didžiuotis tarp kitų nepriklausomybės kovas ženklinančių atkurtų vėliavų matydami ir atkurtąją Lietuvos laisvės armijos (LLA) vėliavą. Ji – vieno didvyriškiausio ir skausmingiausio laikotarpio kelyje į laisvę priminimas. Vėliavoje įrašyti žodžiai: „Mano jėgos ir darbas Tėvynės laisvės garbei, LLA 1941“. Kitoje pusėje – Vytis, Gedimino stulpai, ąžuolo lapai. Žalia audeklo spalva reiškia gyvybę ir viltį. Raudona – didžiausią meilę, galinčią gyvybę už kitus atiduoti. Akivaizdu, kokias taurias vertybes prisiekė ginti po vėliava susitelkusi armija: Lietuvos laisvę, kalbą, tautos ženklus ir jos dvasios stiprybę.

Pareiga ir atsakomybė

Antanas MARČIULAITIS

Visi turime vienokių ar kitokių pareigų. Vieni daugiau, kiti mažiau. Vienų pareigos labai atsakingos (ypač valstybės veikėjų), kitų – dažniausiai asmeninio, buitinio pobūdžio. Tačiau kad ir kokios pareigos būtų, kiekvienas jas vykdantis asmuo privalo jausti atsakomybę už tinkamą ir sąžiningą jų atlikimą. Pareigos atlikimas turi visuomet ir besąlygiškai remtis sąžine. Darbuotojas su prigesinta sąžine savo pareigą atliks atsainiai, paviršutiniškai, be ypatingo atsakomybės jausmo. Jam labiau rūpės siauri egoistiniai interesai, o ne visuomeniniai ar valstybiniai reikalai.

Bolševizmas ir jo pasekmės?

Atsakingi bolševikų agitatoriai „raudonieji profesoriai“ pabrėžia, kad marksizmas-leninizmas-stalinizmas esąs visų mokslų pagrindas. Tai yra grynas melas. Bolševizmas visą laiką nuo Vakarų Europos atsilikdavo vidutiniškai 100 metų. Kurie ėmė pavyzdį iš Europos, tie buvo vienu mostu nušluoti nuo žemės paviršiaus, Leninui apšaukus juos kontrrevoliucionieriais, net valstybės bei liaudies išdavikais. Tam juodam darbui įrankis buvo čekistai.

Reikia sutikti, kad bolševikų vadovai buvo be galo gudrūs ir sukčiai, nors skelbė, kad liaudis turi valdyti šalį. Bet valdyti buvo skiriami „išmokslinti“ vyrai. Tiems, kurie valdė šalį, buvo skiriamos įvairios privilegijos, premijos, net iki 100 tūkst. rublių, o algos propagandos tikslais buvo mažos. Ypač buvo globojami žurnalistai, rašytojai, žinant, kad jie yra puikūs agitatoriai ir propagandininkai.

Dėl teisinio visuomenės švietimo

Šeima vaiką pradeda ugdyti mokydama atskirti gėrį nuo blogio, mokykla – supažindindama su abėcėle, elementoriumi, išmoko skaityti, skaičiuoti, Bažnyčia – su tikėjimo tiesomis, katekizmu. Valstybė savo pilietį turėtų supažindinti su valstybės sandara, įstaymais. Valstybę sudaro pilietinė visuomenė, todėl jos pradžiamokslis – abėcėlė ir elementorius – yra Konstitucija.