Atnaujintas 2004 gegužės 7 d.
Nr.35
(1238)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Netolygus atgautosios lietuviškos
spaudos šimtmetis

Nepriklausomybę atkūrusi tauta mini svarbią savo istorinio gyvenimo datą – lygiai prieš šimtą metų, 1904 m. gegužės 7-ąją, buvo teisiškai panaikintas iki tol keturiasdešimt metų tęsęsis spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, įvestas po 1863 metų nesėkmingo sukilimo prieš mūsų valstybės ir tautos nuolatinę grėsmę – Rusijos imperiją. Nors spaudos draudimo laikotarpis iškėlė pasaulyje ir Europoje unikalų reiškinį – lietuviškąją knygnešystę (kuo mes ir dabar, ir net anksčiau, sovietinės okupacijos metais, teisėtai didžiavomės ir didžiuojamės), tačiau būtina pasakyti dažnai nutylimą tiesą, kad tas brutalios priespaudos prieš lietuviškąją raštiją keturiasdešimtmetis nubloškė mus atgal į praeitį, tauta patyrė didelių dvasinių (nuskurdo prieš kelis dešimtmečius bręsti pradėjusi lietuvių literatūra, taip žymiai atsilikdama nuo kaimyninių tautų) ir fizinių (daug pasiaukojusių knygnešių buvo ištremti į Sibirą ar turėjo bėgti į juos priglaudusius kraštus) nuostolių.


Mūsų žemynas - ir dvasinė realybė

Arkivyskupas Peteris Zurbriggenas

Kaip diplomatinio korpuso dekanas savo kolegų, Lietuvos Respublikoje akredituotų ambasadorių, vardu, turiu malonumą ir garbę kreiptis į jus šiame istoriniame mieste šios istorinės dienos proga.

Šis puikus miestas Kaunas, stovintis Neries ir Nemuno santakoje, turi paveldą, kuriuo galite didžiuotis. Tai miestas Maironio, kurio eilės „Pavasario balsuose“ suteikė naują gyvybę – kaip pavasarį, kurį dabar juntame, - šios žemės žmonių literatūrinei saviraiškai. Ne taip toli nuo čia yra namas, kuriame jis gyveno ir kuriame dabar įrengtas muziejus, priminantis praeitį, kad įkvėptų ateičiai.


Galimybių mugė yra ir didžiulis
dorovinis iššūkis

Brangūs broliai ir seserys!

Nuo pat atgautos Nepriklausomybės aušros kalbėta, kad griūva geležinės uždangos, atsidaro sienos, laužomos pertvaros. Šiandien paliekame už nugaros paskutinius nuo laisvo ir klestinčio pasaulio skyrusius vartus. Džiaugiuosi tuo kartu su visa Lietuva. Prieš porą dienų Taline mes, susirinkę trijų Baltijos šalių vyskupai, paskelbėme laišką, kuriame sakome: šiuo lemiamu mūsų mylimų kraštų istorijos momentu visapusiškai dalijamės su bendrapiliečiais pasididžiavimu.


Prisidėkime prie Europos
dvasinės plėtros

Baltijos šalių Vyskupų
Konferencijų pareiškimas

Mes, Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikų vyskupai, susirinkę į penktąjį Baltijos šalių Vyskupų Konferencijų susitikimą Taline, džiaugiamės galėdami šiuo pareiškimu kreiptis į mūsų trijų šalių kunigus, vienuolius bei vienuoles ir pasauliečius.

Šiandien švenčiame Bažnyčios mokytojos šventosios Kotrynos Sienietės šventę – ji yra Europos globėja drauge su šventąja Brigita Švede ir šventąja Kryžiaus Terese Benedikta. Taip pat prisimename tris didžius šventuosius: Vakarų vienuolinio gyvenimo tėvą šv. Benediktą bei slavų tautų apaštalus Kirilą ir Metodijų, kurie yra Europos kontinento globėjai.


Motinos meilė ir auka

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Motinos dienos proga paprastai pasakome savo motinoms daug gerų žodžių, nes jos šito yra užsitarnavusios. Šiandien, išmetę iš atminties tas išimtis, kai motinos, užmiršusios savo pašaukimą, palieka vaikus likimo valiai, pamąstykime apie gerąsias motinas. Bažnyčia jų priekyje mato Dievo Motiną Mariją ir jos garbei skiria visą gegužės mėnesį. Marija yra motinų motina, ir jos asmenyje pagerbiame visų motinų meilę ir pasiaukojimą.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija