|
|
Be
krikščionybės
Europos nesuprastume
Sveikindamas sekmadienio vidudienį į Šv. Petro
aikštę susirinkusius maldininkus, popiežius Jonas Paulius II kalbėjo
apie dešimties valstybių stojimą į Europos Sąjungą.
Šiomis dienomis,- sakė Popiežius,- Europa gyvena
labai svarbų savosios istorijos etapą: dešimt naujų narių stoja
į Europos Sąjungą. Dešimt tautų, kurios savo kultūra ir tradicijomis
nuo seno priklausė Europai, dabar tapo ir valstybių sąjungos narėmis.
Europos tautų vienybė, jei nori būti patvari, negali ribotis vien
ekonominiais ir politiniais veiksniais. Kaip sakiau Santjago de
Kompostela šventovėje, lankydamasis ten 1982 metų lapkritį, Europos
dvasia šiandien vieninga dėl to, kad ji remiasi bendromis humaniškomis
ir krikščioniškomis vertybės. Europos valstybių formavimosi istorija
vyko kartu su tautų evangelizavimu. Dėl to, nepaisant šiandien mūsų
žemyne vykstančios dvasinių vertybių krizės, Europos tapatybė būtų
nesuprantama be krikščionybės.
|
|
|
Ilgas
kelias į vieningą Europą
Petras KATINAS
Gegužės 1-ąją priėmus į Europos Sąjungą dešimt
naujų valstybių, vieningoji Europa turi 450 milijonų gyventojų.
Šis senojo žemyno vienijimosi kelias buvo ilgas ir nelengvas. Jis
prasidėjo dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai kilo Paneuropinis
sąjūdis, kuriam pradžią davė flamandų rašytojas ir politikas Kanderhorė-Kalergis,
įkvėptas danų rašytojo Herforto knygos Naujoji Europa, susilaukusios
didžiulio pasisekimo. Įpusėjus trečiajam praėjusio XX amžiaus dešimtmečiui,
nuolatiniai neramumai senajame žemyne sukėlė didelį amerikiečių
susirūpinimą. Todėl JAV ėmė dėti daug pastangų gerinant Europos
valstybių santykius. 1925 metais Vokietija, Prancūzija, Belgija,
Didžioji Britanija, Italija, Lenkija ir Čekoslovakija pasirašė Lokarno
sutartį. Taip pat Prancūzija ir Vokietija pripažino savo bendras
sienas, dėl kurių buvo nesutariama po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame
pasauliniame
kare.
|
|
|
Užburtas
Kaukazo ratas
Petras KATINAS
Padėtis Gruzijos ir separatistinės Adžarijos pasienyje
dar labiau paaštrėjo separatistams susprogdinus du tiltus. Nei Gruzijoje,
nei pasaulyje niekas neabejoja, kad tai buvo padaryta Adžarijos
prezidento Aslano Abašidzės įsakymu. Dar daugiau, prie Gruzijos
sienos telkiamos ginkluotos grupuotės. Separatistas A.Abašidzė,
naudodamasis tiesiogine ir netiesiogine Maskvos parama, apkaltino
Tbilisį ir prezidentą M.Saakašvilį, jog tas rengiasi įsiveržti į
Adžarijos autonomijos teritoriją, ir teigė, jog Gruzijos agresiją
tegali sustabdyti tiktai dvi valstybės Rusija ir JAV. Todėl A.Abašidzė
kreipėsi laiškais į Rusijos prezidentą V.Putiną ir JAV prezidentą
Džordžą Bušą bei Rusijos Valstybės Dūmą ir JAV Kongresą ragindamas
sustabdyti Gruzijos rengiamą
agresiją.
|
|