Atnaujintas 2004 birželio 11 d.
Nr.44
(1247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Šiame numeryje:

Europos vyskupai
ragina atsakingai
dalyvauti rinkimuose

Naikinta, bet
nenugalėta karta

Devintoji banga

Kairieji
vėl siekia valdžios

Išoriniai panašumai

Balsuokite
už sąrašą Nr.9 ir
Vytautą Landsbergį

Mes už V.Adamkų
ir Tėvynės sąjungą

Neapsirikime

Ar rinkimai
išspręs Lietuvos
piliečių lūkesčius?

Neįgalieji
kandidatais nusivylė

Kad neliktume
prie suskilusios
geldos

Atviras laiškas Europos Runkeliui

Kodėl taip daro,
Blinkevičiūtė
neatsakė

Mano nuomonės
neišgirsi

Neįgalieji
kandidatais nusivylė

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Didysis pasaulio žmogus

Ronaldo Reigano bibliotekos
direktorius R.Duke Blackwood
(dešinėje) įteikia
mons. Alfonsui Svarinskui
promulgacijos raštą
2001 m. gruodį

Eterio bangomis visą pasaulį apskriejo žinia, kad birželio 5 dieną mirė didysis pasaulio žmogus, Dievo Apvaizdos įrankis, narsus kovotojas prieš kruvinąjį bolševizmą už žmogaus ir tautų teises, JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Jis geriausiai suprato šią baisiausią žmonijos nelaimę ir ją pavadino blogio imperija. Ir galop „žvaigždžių karu“ sužlugdė sovietų ekonomiką ir privertė kapituliuoti.

Buvo nuoširdus optimistas, nors per savo ilgą gyvenimą patyrė daug nelaimių ir sunkių ligų: 1981 metais - pasikėsinimas į prezidento gyvybę, 1985-aisiais - storosios žarnos vėžio operacija, 1987 metais - prostatos ir odos vėžio operacijos. 1994 metais susirgo nepagydoma Alzheimerio liga ir po dešimt metų kankynės mirė nuo ligos sukelto plaučių uždegimo.


Saleziečiai kviečia
į meilę ir gerumą

Benjaminas ŽULYS

Kun. A.Skelčio sūnėnai
Antanas (kairėje) ir Stanislovas
Eugenijus Poniškaičiai
pasveikino vyriausią
Lietuvos kunigą salezietį
Stasį Šileiką (viduryje)
su 85-uoju gimtadieniu

Antanas Skeltys -
vienuolijos įkūrėjas

Šviesi, įspūdinga, kupina dvasingumo šventė įvyko Jurbarko rajono Skirsnemunės parapijos Pilies Pirmajame kaime. Ši vietovė - tai buvęs Vytėnų kaimas, ir dažnas sutiktas vietinis gyventojas, paklaustas apie Vytėnus, nurodys, kur jie yra. Manoma, kad šį vardą vietovei davė Šv. Pranciškaus Saleziečio bendruomenės vienuoliai.

Šioji šventė ir buvo skirta Saleziečių kongregacijos veiklai nušviesti, o svarbiausias akcentas - šv. kunigo Jono Bosko sekėjų saleziečių centro įkūrimo Lietuvoje 70-ies metų sukaktis. Jis buvo įkurtas kaip tik šiame kaime, tame pačiame pastate, kur tądien buvo aukojamos šv. Mišios, vyko pagrindinės iškilmės.


Neapsirikime ieškodami doro žmogaus

Pastaruoju metu mano nuotaiką temdo žmonių nenoras ar nesugebėjimas blaiviau pasvarstyti, kas yra vertas mūsų pasitikėjimo, o kas ne. Ačiū Dievui, kai kurie pretendentai į Lietuvos prezidentus nesurinko reikiamo skaičiaus parašų. Vis tiek nerimauju dėl būsimųjų rinkimų šią vasarą bei rudenį: kad tik vėl neužkibtume už kokio „naujojo ruso” meškerės!

Galvodami apie būsimą Prezidentą ir būsimą Seimą galim pražiopsoti dar vienus svarbius rinkimus – trylika Lietuvos deputatų į Europarlamentą. Mes privalom įrodyti, kad nesam kokie neišprusėliai, vien tik grybo kotą žindę ir suvažiavę į Briuselį pasipinigauti.

Prieš rinkimus derėtų prisiminti Kristaus pamokymą, kaip atskirti tikruosius ir netikruosius pranašus: „jūs juos pažinsite iš jų vaisių”. Ne iš gražių žodžių ar saldžių pažadų, ne pagal išvaizdą ir seksualumą (kas dažnai pabrėžiama), o pagal nuveiktus darbus.


Jis moko ne vien žodžiu...

Kun.Kazimieras AMBRASAS, SJ

Paparčių vienuolynas

Kaip tarė, taip ir padarė: Paparčių parapijos klebonas kunigas Vidas Bernardas, tas pats, kuris, man būnant Kauno seminarijos dėstytoju, tyliai įeidavo į kambarį, buvusį visai greta jų auditorijos (ten jie rinkdavosi paskaitoms), atsisėsdavo ir pasakodavo apie savo studijas, šeimą, o dabar parsivežė mane į savo parapiją. Vietoje nedrąsaus ir kuklaus klieriko dabar mane pasitiko šnekus, sąmojingas, veiklus parapijos ganytojas. Tada, kaip menu, nors jis buvo nedrąsus, ne itin kalbus klierikas, bet atviras, nuoširdus ir patiklus. Mačiau, jo vidinis pasaulis geras ir jis turėtų būti geras kunigas. Neapsirikta. Štai jis jau kelinti metai Paparčių parapijoje.Vyskupo Juozapo Matulaičio palaimintas ir paskatintas jis ėmė galvoti, kaip palengvinti besišlaistančių, kartais be duonos kąsnio, dėl tėvų aplaidumo ir nesaikingo alkoholio pomėgio apleistų vaikų gyvenimą.


Didžiojo amerikiečio netekus

Petras KATINAS

40-asis JAV prezidentas
Ronaldas Reiganas

Mirė 40-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reiganas, kurio vardas JAV ir pasaulio istorijoje, be abejonės, bus minimas šalia pirmųjų šios šalies prezidentų Abraomo Linkolno, Džordžo Vašingtono. Kai 1980 m. lapkričio 4 d. R.Reiganas, buvęs Kalifornijos valstijos gubernatorius, buvo išrinktas JAV prezidentu, niekas pasaulyje nesitikėjo, kad šis buvęs Holivudo aktorius, vaidinęs toli gražu ne pagrindinius vaidmenis 59-iuose filmuose, neturėdamas didelės politinio darbo patirties, galės radikaliai pakeisti ne tik JAV, bet ir pasaulio tvarką. Tą pripažino ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonai, bet ir R.Reiganui oponavę demokratai, kurie turėjo daugumą JAV Kongrese ir Senate. Tuo metu, kai daugelis Holivudo aktorių, netgi pasaulinių garsenybių koketavo su sovietų komunistais, reiškė kairiąsias pažiūras, R.Reiganas tvirtai laikėsi antikomunistinių pažiūrų ir jų niekada neslėpė. Jis ne kartą pažymėdavo, dar nebūdamas politiku, kad Sovietų Sąjunga kelia mirtiną grėsmę pasaulio demokratijai ir taikai.


Palaidota princo
Liudviko XVII širdis

Pašarvota princo
Liudviko XVII širdis

Praėjus lygiai 209 metams po jo mirties, Saint-Denis bazilikoje palaidota Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI ir karalienės Marijos Antuanetės sūnaus širdis. Į iškilmingą ceremoniją į šiaurę nuo Paryžiaus esančioje karališkojoje bazilikoje susirinko 2,5 tūkst. aukštų svečių, monarchijos šalininkų ir kilmingųjų iš kitų Europos valstybių. Dar apie tūkstantį žmonių prie bazilikos dideliuose ekranuose stebėjo pamaldas už Liudviką XVII, mirusį 1795 metais, kai jam buvo vos dešimt metų.


Sunkus pasirinkimas

Jau prasidėję (paštu) ir sekmadienį pasibaigsiantys Prezidento ir trylikos Lietuvos europarlamentarų rinkimai buvo lydimi keistų rinkimų kampanijos absurdų. Dauguma pretendentų pasitenkino didingais savo padailintais portretais su lakoniškais vieno ar (maksimaliai) dviejų sakinių ilgumo lozungais brangiai kainuojančiuose kai kurių dienraščių puslapiuose ir dar didesniuose plakatuose miestų gatvėse. Bet kokia aiškesnė kandidato į prezidentus ar europarlamentarus pozicija, ką jis rengiasi ar gali išrinktose pareigose dirbti, tapo visiškai nereikalinga. Todėl nenuostabu, kad, pagal apklausas, rinkėjai visai nežino, ką veikti pagal įstatymus rengiasi, pavyzdžiui, būsimasis europarlamentaras ar Prezidentas. Pavyzdžiui, ką gali rinkėjas sužinoti apie pretendentą į Prezidento postą, buvusį vyriausiąjį euroderybininką iš gatvėse besipuikuojančio didžiulio nudailinto jo portreto su lozungu „Tikiu vieninga Lietuva”. Apie šio kandidato politines pažiūras ir netgi paprasčiausiai jo nuostatas valstybės valdymo klausimais rinkėjas nieko nesužinos ir iš gausybės „Lietuvos ryte”, „Respublikoje”, bulvarinėse „Vakaro žiniose” spausdinamų brangiai užmokėtų, nudailintų jo portretų su nieko reikšminga nepasakančiu, anksčiau jau minėtu šūkiu apie tikėjimą vieninga Lietuva, prierašo prie dviejų stogdengių „Norim prezidento, kuris moka ir gali dirbti savo darbą” ar dviejų jaunų dailių panelių, sakančių: „Norim prezidento, kurį galima įsimylėti”.


Ne prieš gera toks šėlimas

Petras KATINAS

- Tėti, ką čia verdi?
- Darbo partijos reitingą, vaike!

Laikomas didžiausiu kinų poetu Li Po, miręs 762 metais, bet ir šiandien vertinamas kaip didžiausias autoritetas ne tik kinų, bet ir pasaulio literatūroje, prieš daugelį amžių rašė:

Pasaulis yra kaip smuklė,
Praeinantys metai – kaip dulkės.
Mes skundžiamės mąstydami apie praeitį, -
Daug daugiau dejuotume pagalvoję apie ateitį.

O mūsų išeivijos rašytojas, kritikas ir publicistas, negailestingas komunizmo ir lietuvių kolaborantų priešas Bronys Raila savo studijoje apie Stalino saulės nešėją poetę Salomėją Nėrį, parašytoje 1964 metais, pažymėjo, kad „seniau velnią buvo galima šalin nuvyti peržegnojimu, o su kryžiumi visai tikrai. Dabar laikai pasikeitė ir yra blogiau: bolševikai nė kryžiaus nebijo“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija