Atnaujintas 2004 liepos 9 d.
Nr.52
(1255)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Naujosios Lietuvos istorijos klastotojai
nedaro garbės universitetui

Atviro laiško tęsinys
(Žr. „Lietuvos aidas“, 2003 02 01, Nr. 26)

Gerbiamas Vilniaus universiteto rektoriau, vis dėlto mes anąkart buvome teisūs, teigdami, kad garbingos praeities Vilniaus universitete (VU) tikrai darbuojasi ir „raudonoji profesūra“. Tai, mūsų įsitikinimu, nepaneigiamai įrodo bent pora pavyzdžių iš dabartinės Lietuvos istorijos.

Kaip gi, jei ne „raudonaisiais profesoriais“ vadintini R.Pavilionis ir jo bendramintė žmona, kuriuos dažnai matome TV ekranuose ir geltonosios spaudos puslapiuose, bei kurie „sėkmingai“ profesoriauja VU. Visais atvejais iš jų girdime tik neobjektyvų visų reiškinių bei faktų vertinimą ir aiškų nepasitenkinimą dėl Lietuvos pasirinkto kelio (NATO, ES). Jie širsta, kad nepavyko išlaikyti „soste“ bestuburio marionetės Prezidento, greičiausiai šantažuojamo tamsiųjų jėgų iš Rytų; matyti, kad tokiai ar panašiai veiklai jie „užsiprogramavę“ ilgam, tikėdamiesi, kad jei kas dabar nepasiseka, tai pavyks ateityje, kai kartu su kitais profesoriais – komunistinės ideologijos apologetais „prigamins“ pusiau ar visai išbaigtų mankurtų. Apie tai, kad tokie dalykai VU dedasi, parodo ir dr. A.Jakubčionio interviu „Respublikai“ stojimo į ES išvakarėse (2004 04 30). Įskaitant ir korespondento M.Paleckio labai kruopščiai parengtus provokacinius klausimus, tame interviu – daugybė istorijos klastočių, pusiau tiesos ir bjauraus melo. Galima manyti, kad visa tai ar panašios „istorinės tiesos“ ir iš VU Naujosios istorijos katedros vedėjo lūpų „kemšamos“ į dar ne visai brandaus jaunimo galveles. Tad kokias vertybes vertins būsimoji Lietuvos inteligentija, koks bus jos požiūris į tautos, valstybės ateitį?..

Neskaičiusiems minimo interviu norime pacituoti keletą būdingesnių ištraukų, parodančių pašnekesio intencijas.

„Sovietinės epochos nostalgija būdinga ne tik rusams“. Suprask – ir lietuviams. Kodėl sovietinė epocha, o ne okupacija? „Daugelis sovietinius metus prisimena… netgi priešingai – nepaisant gan niūrios realybės, sovietiniai animaciniai filmai mokė kovoti už gėrį, žmonės turėjo bent jau kažkokį darbą…“ O kam okupantui buvo reikalingas lietuvio gėris ar jo siekimas? Kodėl neprisimenama, kad buvo sukurta ne tik fasadinė kultūra, bet ir tokia pat ekonomika, kurios per 90 proc. buvo pajungta kariniam pramoniniam kompleksui – KPK, kuriam buvo reikalingi ir geri vakarinių imperijos pakraščių keliai strateginėms raketoms perdislokuoti ir į Lazdynus panašūs architektūriniai šedevrai – mikrorajonai – darbo liaudžiai apgyvendinti. Negi tuo reikia labai džiaugtis ir didžiuotis?

Į provokacinį klausimą: „Ar Lietuvos buvimas Sovietų Sąjungoje buvo vienprasmiškai neigiama patirtis?..“ A.Jakubčionis teigė manąs, jog „…buvo naudingas daugeliu aspektų“. Štai kaip! Lietuvos valstybės vystymasis dėl 1940 metų okupacijos sustabdytas penkiems dešimtmečiams, sovietiniuose gulaguose, kalėjimuose, tremtyse, „kare po karo“ žuvo apie ketvirtį milijono Lietuvos piliečių. Prieš karą Lietuva jau turėjo geresnį gyvenimą nei Suomija, o kokia dabar mūsų padėtis, palyginti su ja?

Į dar vieną „nekaltą“ korespondento paklausimą: „Ar dar ką nors gero davė tie keturi dešimtmečiai?“ A.Jakubčionis lyg niekur nieko pažeria pluoštą istorijos klastočių. Kažkodėl penki okupacijos dešimtmečiai virsta keturiais, A.Sniečkus, pasirodo, Lietuvai ėmė vadovauti 1955-1956 metais; tada į partijos veikėjus, girdi, iškilo paprasti technokratai, - pvz., A.Brazauskas, - kurie neturi jokių politinių įsitikinimų… Su taip mąstančiaisiais polemika tiesiog negalima arba, kaip liaudyje sakoma, - su durnu du turgu, su pliku nėr ko peštis.

Mes manome, kad jūsų, rektoriau, pilietinė pozicija tokių „profesorių“ atžvilgiu turėtų būti aiški ir nedviprasmiška.

Naujosios Lietuvos istorijos klastotojai ir įvairaus rango pseudofilosofai nedaro garbės VU, o jaunimui – Lietuvos ateičiai – daro didžiulę, gal sunkiai beištaisomą žalą.

Dr. Apolinaras ŽIEDELIS,

doc. dr. Juozapas TOMKUS,

inž. Mykolas USONIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija