Atnaujintas 2004 liepos 30 d.
Nr.57
(1260)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kurkliečių kaimo tragedija

Kurkliečių kaimo sudegintos
sodybos vietoje stovi akmuo,
primenantis žuvusius
gyventojus ir partizanus

Kamajų seniūnijos Kurkliečių kaimo (Rokiškio r.) gyventojai 1945 m.liepos 14 d. ilgai nepamirš. Rytą vyrai pjovė pievose žolę, moterys darbavosi namuose. Karo audra buvo praėjusi, kaimas nenukentėjo, žmonės pradėjo priprasti prie naujos sovietinės tvarkos.

Tą gražų rytą, nieko nenujausdamas, Juozas Mateikis su sūnumi Povilu irgi pjovė pievoje žolę. Staiga išgirdo šaudymą ir pamatė kylančius dūmų debesis virš jų kaimo. Juozas sunerimęs parskubėjo namo, sūnui liepė trauktis toliau. Juozas, parbėgęs namo, dar bandė išvesti iš degančio tvarto eržilą, ir buvo automato kulkų suvarpytas. Kiti, buvę namuose, bandė iš degančių trobesių ką sučiupę nešti laukan, bet ginkluoti padegėjai iš rankų ištraukė audinių rietimus ir sumetė į ugnį. Gal tuo norėjo įbauginti žmones, kad nesipriešintų.

Kurkliečių kaime tą šeštadienio rytą buvo nužudyti Juozas Mateikis, Teresė Mateikienė, Petras ir Pranas Pajarskai, Balys Lašas, atvažiavęs į talką šienauti, Julijonas Vaičius (Uliu vadinamas), į devintą dešimtį įkopęs senukas. Jis teturėjo mažą kelių lysvių darželį ir dar dūminę pirkelę be dūmtraukio. Jį stribai įmetė nušautą į degantį namelį. Žmona ištraukė, bet tie vėl įmetė į ugnį.

Sužvėrėję enkavėdistai, sučiupę du klykiančius vaikus, šaukiančius mamą, gyvus įmetė į degantį namą. Tai buvo trejų metukų Nijolytė ir ketverių metukų Algirdukas Pajarskai. Tėvas ir motina liko gyvi, motina išprotėjo. Iš viso buvo sudegintos penkios sodybos, žmonės, likę gyvi, glaudėsi pas kaimynus. Nedidelėse kaimo kapinaitėse į bendrą kapą buvo suguldyti visų aštuonių sudegintųjų palaikai.

Bėgo metai. Povilas Mateikis nebuvo paliktas ramybėje, jis buvo areštuotas ir už akių nuteistas septyneriems metams, kalėjo keliuose lageriuose, po atliktos bausmės buvo ištremtas į Magadaną, kur susipažino su tokio pat likimo mergina Monika, sukūrė šeimą. Grįžo į Rokiškį, įsidarbino, užaugino du sūnus, džiaugiasi augančiais vaikaičiais.

Atgimimo metais įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Kurkliečių kaime, sudegintos sodybos vietoje, pastatė ąžuolinį kryžių, išgraviravo žuvusiųjų tą siaubingą rytą pavardes. Šalia pastatė granito akmenį, pritvirtino plokštę su kaime nužudytų ir Kurkliečių lauke žuvusių partizanų pavardėmis ir įrašu: „1945 liepos 14 čia žuvo Lietuvos partizanai: Augustas ir Jonas Baltuškos, Bronius ir Petras Budreikos, Albinas Mėginis“. Pasibaigus šaudmenims, jie susisprogdino, jų kūnai buvo išniekinti Svėdasų miestelio aikštėje. 1995 metais P.Mateikis netoli kryžiaus ir akmens pasodino dvi liepaites ir vienuolika ąžuoliukų.

Šių metų liepos 17-ąją, prisimindami tą šiurpią dieną, rinkosi žuvusiųjų artimieji iš Kamajų, Rokiškio, kitų Lietuvos vietų. Kamajų bažnyčioje šv.Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, pasakė šiam renginiui skirtą pamokslą. Po šv.Mišių mašinų kortežas vyko į Kurkliečius.

Kaimo kapinaitėse prie nužudytųjų kapo mons. A.Svarinskas pasakė kalbą, visi pasimeldė, pagiedojo giesmių, Lietuvos himną, padainavo, pagerbė tylos minute žuvusiuosius, padėjo prie bendro kapo gėlių, uždegė žvakučių.

Toliau minėjimas vyko sudegintų sodybų vietoje, prie paminklinio kryžiaus ir Lietuvos laukų akmens. Mons. A.Svarinskas, Stefa Aleksėjienė savo kalboje priminė tą kraupų įvykį, nužudytus kaimo gyventojus, žuvusius partizanus. Krylių mokyklos moksleiviai Lolita Druciunaitė, Agnė Tymukaitė, Gediminas Kostik padeklamavo parengtą tai dienai montažą.

Kamajų seniūnas Vytautas Vylys apibūdino pokario meto partizanų veiklą, pasipriešinimą sovietiniams okupantams, kalbėjo apie Sąjūdžio veiklą. Padėkojo P.Mateikiui už šios skaudžios tragedijos įamžinimą, pažadėjo neleisti šiai vietai užaugti piktžolėmis.

Feliksas MAŽEIKIS

Rokiškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija