Atnaujintas 2004 liepos 30 d.
Nr.57
(1260)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

SVEIKATA BRANGIAU
NEI MILIJONAI

Mažu darbo užmokesčiu nepatenkinti Lietuvos gydytojų sąjungos ir kai kurių sveikatos apsaugos darbuotojų profesinių sąjungų atstovai neseniai Vilniuje surengė protesto akciją - piketą. Nuo Lukiškių aikštės Gedimino prospektu nužingsniavę iki Savivaldybės aikštės, savo reikalavimus, adresuotus Vyriausybei ir Premjerui, medikai paliko Vyriausybės priimamajame. Peticijoje reikalauta tikslinant šalies biudžetą medikų algoms skirti žadėtus, bet realiai neskirtus 62 mln. litų. Piketą “Dėl kritinės sveikatos apsaugos sistemos finansavimo padėties” organizavusios Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko teigimu, sprendimas nuo gegužės mėnesio dešimčia procentų didinti medikų algas yra tik tuščia deklaracija, nes realiai tam neskirta lėšų. Pasak L. Labanausko, medikų algoms kelti sveikatos apsaugos įstaigos priverstos naudoti lėšas iš vidinių rezervų, todėl daugelyje, ypač mažesnių, gydymo įstaigų bus vėluojama išmokėti ne tik atlyginimus, bet ir atostoginius.

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas tokius kaltinimus vadina paprasčiausiu politikavimu. Anot ministro, “padidėjus medikų darbo užmokesčiui, kai kas nori atkreipti į tai dėmesį ir užsidirbti politinį kapitalą”. Ministro teigimu, medikų protesto akciją rengusi Lietuvos gydytojų sąjunga, prisidengusi nepagrįstais kaltinimais, bet kuriais būdais siekia pakelti savo populiarumą, kuris dėl akivaizdaus neveiklumo yra smarkiai sumažėjęs. Pasak J. Oleko, šiemet sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimams padidinti buvo papildomai skirti 64 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš jų balandžio pabaigoje teritorinėms ligonių kasoms buvo paskirta 31 mln. litų. Su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis pasirašę gydymo įstaigų vadovai įsipareigojo papildomai gautas lėšas skirti tik darbuotojų algoms kelti. Kai kurie vadovai sugebėjo ne tik dešimčia procentų padidinti savo darbuotojų algas, bet ir iš įstaigos rezervų pridėti dar kelis procentus. Pavyzdžiui, Šiaulių Rėkyvos ambulatorijos gydytojai nuo šių metų gegužės mėnesio gauna 21 proc. didesnę algą. Marijampolės, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrų darbuotojų algos padidėjo iki 19,5 proc. Kai kuriose ligoninėse nutarta darbo užmokestį didinti diferencijuotai, pavyzdžiui, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiochirurgams atlyginimas padidėjo 80 procentų. Anot sveikatos apsaugos ministro J. Oleko, dėl didesnių atlyginimų turi stengtis ir pačių įstaigų vadovai - lėšas darbo užmokesčiui skirti taip pat planuotai ir aktyviai, kaip įstaigų renovacijai bei įrangai pirkti. Ministro nuomone, pasirašant kolektyvines sutartis su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, darbuotojų interesus turėtų aktyviau ginti ir profesinės medicinos darbuotojų sąjungos. “Pernai Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtos diskusijos dėl medikų darbo užmokesčio didinimo kai kurių visuomeninių medikų organizacijų buvo sutiktos skeptiškai”, - teigė ministras. Pasak J. Oleko, į kvietimą susivienyti sprendžiant socialines medikų problemas neatsiliepė piketą organizavusios Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos ligonių asociacijos, kai kurių kitų organizacijų atstovai.

Vis dėlto piketo nerėmė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, kai kurie Lietuvos medikų profsąjungų ir Lietuvos gydytojų sąjungos skyriai.

Iš tiesų savo gyvybės trapumą supranti tada, kai patenki į ligoninę ar būni priverstas kreiptis pagalbos į gydytojus. Medikų švelnus rankų prisilietimas ar malonus žvilgsnis kartais veikia geriau nei vaistai.Tačiau tenka girdėti, kad tie patys žmonės dažnai neatsispiria pagundai imti papildomą atlyginimą. Yra gydytojų, ypač chirurgų, kurie per vieną darbo dieną susirenka kelis mėnesio atlyginimus, pasitaiko ir tokių, kurie nė neketina grąžinti jiems sumokėtų pinigų, nors operacija nepavyksta. Taigi ar verta tokiems didinti atlyginimus? Ir išvis ar medikai yra ištikimi Hipokrato priesaikai? Ką apie tai mano grupė panevėžiečių ?

Kristaus Karaliaus Katedros altaristas kan. Vytautas MASYS:

Daugelį kartų esu turėjęs reikalų su medikais. Būdavo taip, kad tiesiai iš bažnyčios mane išveždavo į ligoninę ar išsikviesdavau į namus. Atvažiavę visada padėdavo, suleisdavo vaistų. Tik geru žodžiu galiu atsiliepti apie medikus. Visiems esu dėkingas.

Nė karto nesu davęs pinigų, kad skirtų geresnę palatą ar vietą ligoninėje. Jeigu turi sąžinę, pagal ją gydytojas turi elgtis. Ligoniui jis privalo padėti. Išpažįstantis krikščionišką moralę turi pagelbėti kitam.

Jeigu dirba nuoširdžiai ir dirba daugiau nei reikia bei padaro daugiau, valstybė, kaip ir darbininkui, turėtų mokėti už viršvalandžius. Jeigu iš ligoninės ligoniai išvažiuoja nepatenkinti, vadinasi, juos prastai gydė.

Tačiau kyšininkavimai, kurių faktus atskleidžia spauda, yra nesuderinami su krikščioniškąja morale. Jeigu tokie medikai laiko save krikščionimis, tai nežinau, kaip jie jais gali būti.

Dailininkė Stasė MEDYTĖ:

Teko daug kartų susitikti su medikais. Visi jie buvo labai geranoriški mūsų šeimos bėdoms ar nelaimėms.Galiu pasakyti: jie irgi žmonės, gali suklysti, tačiau tarp medikų yra tokių, kurių pavardes galima rašyti didžiąja raide ir kurie tikrai vykdo Hipokrato priesaiką.

Man atrodo, kad kiekvienas medikas, išdėsčius savo negalią, stengiasi įvairiais būdais nustatyti ligą. Prisimenu atvejį, nutikusį daugiau nei prieš 20 metų.Tėveliai gyveno kaime. Dėl mamos sunegalavimo kreipiausi į vieną miesto mediką. Pasakiau, kas jai yra. Jis iš karto nustatė diagnozę. Tačiau aš, kaip dukra, bijojau netekti artimiausio žmogaus, jeigu jo neapžiūrės gydytojas. Tuo metu buvo labai daug sniego, bridom per pusnis. Ramygaloje mamai nustatė tą pačią diagnozę. Vadinasi, medikai yra geri specialistai. Kaip ir visi žmonės, jie irgi pavargsta. Ar ne per daug mes iš jų reikalaujame, o iš savęs - ne?

Mėgstama sakyti, kad medikai žiūri tik į finansinę pusę. Tikrai ne. Mano tėvas labai sunkiai sirgo. Gydytoja D.Vyšniauskienė, sutikusi mane, sakydavo: „ Vaikeli, tau reikia paatostogauti, mes ligoninėje sunkiai su juo susitvarkom“. Vis galvoju nupiešti šios gydytojos portretą. Tai būtų kaip mano vidinė padėka.

Buhalterė Anastazija Janušonienė:

Noriu tarti padėkos žodį apylinkės bendrosios praktikos gydytojai B. Kučienei. Esu sužavėta jos darbu ir bendravimu su žmonėmis. Tokia gydytoja galima didžiuotis. Profesionaliu gydytoju ir humanistu laikau mikrochirurgą Vitkevičių (gaila, jo vardo neįsidėmėjau). Noriu padėkoti Stomatologijos klinikos Senamiesčio g. 36 vedėjai R. Zuozienei už jos profesionalumą ir dalykiškumą. Mane gydžiusiems gydytojams nenunešiau net gėlių puokštės. Jie nesudarė tokių situacijų, kad turėčiau jiems kažkuo atsilyginti.

 

 

 

 

Pedagogė psichologė Irena JAČIONIENĖ:

Kadangi visi mes esame žmonės ir turime fizinį kūną, žemėje yra tokia profesija - gydytojas. Jis iš tikrųjų yra reikalingas. Nė viena jo gyvenimo diena nepraeina, kad pas jį neateitų žmonių. Tai yra labai reikalinga profesija.

Užauginau tris vaikus. Su juos gydžiusiais medikais ir šiandien palaikau ryšius. Ne kiekvienas vaikas nori eiti pas gydytoją. Mediko šypsena ar prisilietimas jiems būna kaip didžiausias vaistas.

Kelis metus slaugiau tėtį ligonį. Šeimos gydytoja Birutė Grybauskienė laiku ir reikiamai konsultuodavo, patardavo, ką daryti. Negaliu nusiskųsti nė vienu gydytoju. Pati nešioju akinius. Nuo vaikystės prisimenu gydytoją Žilanec. Ji išsamiai konsultuodavo, parinkdama akinių kontaktinius lęšius.

Vaistus kartais tenka pirkti už savo pinigus. Galų gale ir patys dirbame. Ankstesniais laikais buvome įpratę, kad valstybė turi viskuo aprūpinti. Man netgi patinka, kai ne už savo pinigus negali gauti vaistų. Kai pinigų gaila, mažiau stengiesi sirgti. Vaistų vietoje galima pavartoti vaistažoles, kvėpavimo, jogos pratimus, vandens procedūras, ir kai kurios ligos praeina. Nereikia apsileisti.

Dukrai darė operaciją. Gydytojai nunešiau saldainių dėžutę. Tai nelaikau kyšiu. Man buvo malonu, kad iš manęs dovaną priėmė. O pinigų davimas iš anksto, prieš operaciją, tai kaip inkaras. Galvoja: jeigu aš paduosiu, jis psichologiškai prisiriš ir taip atsiras pasitikėjimas gydytoju. Jeigu žmogus nepasitiki savimi, vadinasi, jis gali nepasitikėti ir kitais. Jeigu žmogus yra smulkmeniškas, tai jis kitame žmoguje mato tokį pat. Jeigu pats nori, kad jam kažkas pataikautų, ir iš kito to paties reikalauja. Dažniausiai nepadorumo etiketes klijuojame kitiems, nors patys tokie esame.

Vaistinės „Olitetra“ savininkė
provizorė Augenija RIMKUVIENĖ:

Išskirtinis mūsų, medikų, bruožas yra tas, kad vilkime baltą chalatą. Kartu tai švaros, sanitarijos simbolis. Balta spalva, mano nuomone, yra priimtina. Jeigu medikas apsivilks kitos spalvos drabužį, tai bus šiltesnė aplinka, šiltesnis jo bendravimas su pacientu, tada vaikas nebijos dėdės ar tetos gydytojos, nes pamatęs baltą chalatą, kartą išsigandęs, jis jau rėkia.

Patys gydytojai turi apsispręsti, kokios spalvos pasirinkti drabužį. Aš esu už baltą spalvą.Gyvenime pasitaiko gražių ir ne taip gražių dalykų. Manęs nešokiruoja tas faktas, jeigu po gydymo žmogus, jausdamas dėkingumą, nunešė jį gydžiusiam gydytojui suvenyrą, gėlių puokštę. Aš to nesmerkiu. Bet kai apeinama vargšo žmogelio lova arba atvirai sakoma, kad ateitų atskirai pasikalbėti? Aš nesusidūriau su tokiais faktais. Jeigu iš tikrųjų taip yra, kaip žmonės šneka, tai nepuoštų nei mano, kaip farmacininkės, nei gydytojo vardo.

Man operavo apendicitą, anginą, bet visur apsieidavau be kyšio. Ir niekas nepriminė, kad turėčiau kažkuo už tai atsilyginti. Bet yra ir tokių: pats įsiūlo, pats ir rėkia arba įskundžia, arba išėjęs pasakoja.

Man atrodo, nors gydytojo atlyginimas yra nedidelis, imti kyšių nederėtų. Jis juk žinojo, kokią renkasi specialybę, kur eina, kokį diplomą turės ir kiek uždirbs.

Panevėžio kolegijos studentė JOLITA
(nenorėjo, kad būtų skelbiama jos pavardė):

Kaip žmonių, taip ir gydytojų yra įvairių. Gaila, bet tarp jų pasitaiko tokių, kurie labai neatsakingai žiūri į savo tiesioginį darbą. Galbūt dėl to, kad maži jų atlyginimai.Teko susidurti su šeimos gydytojais. Jiems trūksta kultūros, turbūt ir žinių. Tai tiktai mano, o ne kažkieno primesta nuomonė.

Gydytojas turėtų nustatyti ne tik tikslią ligos diagnozę, bet ir su žmogumi bendrauti ne kaip su ligoniu. Teko girdėti, kad medikai ima kyšius. Aš tuo irgi esu įsitikinusi. Tai girdėjau iš pažįstamų. Duoda prieš operaciją, tikėdamiesi, kad ją geriau atliks. Aš pateisinu tik dovaną už gerai atliktą operaciją – tai padėka už padarytą darbą. Jeigu sąžinė švari, tokiam tinka baltas chalatas. Gydytojas privalo laikytis Hipokrato priesaikos ir būti žmogiškas. Iš mokesčių mokėtojų kišenės jam mokamas atlyginimas. Jeigu tu moki mokesčius, vadinasi, privalai gauti visą medicinos pagalbą.

 

Jurgita MATUIZIENĖ, darbininkė:

Po autoavarijos gulėjau Ukmergės ligoninės Reanimacijos skyriuje. Kaip sunkią ligonę mane puikiai prižiūrėjo. Bet turėjau greit gimdyti. Konsultuoti mane vežė į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Kai guldė į gimdančiųjų palatą, tarsi daiktą numetė. Kadangi su savimi neturėjau pasiėmusi nei šaukšto, nei šakutės, atėjus pietums mane net aprėkė. Atėjus vyrui lankyti, jo iki lovos neprileido. Tuo metu pati nevaikščiojau.

Nėščia būdama lankiausi Panevėžio poliklinikoje. Jokių nusiskundimų nebuvo. Nieko blogo neturiu pasakyti apie mūsų medikus. Dukrai darė operaciją Santariškėse. Pasitikėjau jaunu gydytoju. Žinojau, kad jis stažavosi Vokietijoje. Ligonę labai gerai prižiūrėjo.

Nesu davusi jokio kyšio, nors kalbama, kad jie „ima“. Mano nuomone, jeigu ir duosi, kitaip nepagydys. Už kyšininkavimą turėtų būti numatyta bausmė. Girdėjau pasakojant, kaip ligonis sunkiai rinko pinigus. Juos įdavus gydytojui, šis su panieka tėškė: „Cigaretėms aš pats užsidirbu“. O kad medikų atlyginimai maži, tai tiesa. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad jiems netektų dairytis papildomo darbo. Medikų algos turėtų būti gerokai didesnės. Jų darbo negalima lyginti su teisėjų darbu.

Algirdas ŽIDONIS, turintis menką darbelį:

Esu nebejaunas žmogus. Ne kartą gulėjau ligoninėje. Turėjau rankos ir kojos lūžių. Abiem atvejais gulėjau Traumatologijos skyriuje. Medikai gerai atlikdavo savo pareigas, po kiek laiko imdavau jaustis geriau. Už tai esu dėkingas gydytojams. Duoti kyšį jiems net nemėginau.

 

 

 

 

 

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija