Atnaujintas 2004 rugpjūčio 18 d.
Nr.61
(1264)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Olimpinės žaidynės – atidarytos!

Atėnų olimpinių žaidynių
atidarymo fejerverkai

Įspūdinga senovės mitų ir modernių technologijų švente penktadienį Atėnuose prieš pat vidurnaktį oficialiai atidarytos XXVIII olimpinės žaidynės, pakvietusios į Graikijos sostinę 202 valstybių sportininkus. Olimpinės žaidynės sugrįžo namo! – toks atidarymo šventės ir visų žaidynių šūkis.

Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas, 1996 metų Atlantos olimpinis čempionas Nikolaosas Kalamanakis. Keliolika minučių anksčiau apie žaidynių atidarymą oficialiai paskelbė Graikijos prezidentas Kostis Stefanopulas.


Bažnyčia iškelia sporto
auklėjamąją reikšmę

Mindaugas BUIKA

XXVIII olimpinių žaidynių
Atėnuose medaliai. Graikijos
sostinės priemiestyje
Aspropirge žaidynių
prizininkams iš viso buvo
pagaminta per 3 tūkst. medalių

Sportininkus į Atėnus
atlydėjo kapelionai

Beveik vienuolikai tūkstančių atletų iš viso pasaulio varžantis dar vienose olimpinėse žaidynėse, dabar vykstančiose antikinės Olimpiados tėvynėje Graikijoje, kaip visuomet, daugelio šalių komandas lydi ir sielovadininkai, kurie suteikia dvasinius patarimus, paguodžia ir nuramina sportininkams sunkiomis išbandymo akimirkomis. Nors senoji, dvylika amžių egzistavusi graikų Olimpiada dėl „pagoniškų ritualų“ buvo uždrausta krikščionybę priėmusio Romos imperatoriaus Teodosijaus 394 metais, tačiau Bažnyčia domėjosi šiuolaikiniu olimpinių žaidynių atgaivinimu XIX a. pabaigoje ir pabrėžė sporto auklėjamąją reikšmę.


Įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos

Petras KATINAS

Nobelio premijos laureatas
Česlavas Milošas

Vladimiro Gulevičiaus
(ELTA) nuotrauka

Istorinėje Lenkijos sostinėje Krokuvoje mirė didelis lenkų poetas, romanistas ir eseistas, 1980 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Česlavas Milošas. Tai buvo vienas žymiausių XX amžiaus lenkų literatūros atstovų, savo kūriniuose, kaip ir Adomas Mickevičius, niekada nepamiršęs gimtinės Lietuvos. Kaip pažymėjo lietuvių poetas Tomas Venclova, asmeniškai pažinojęs velionį, Č. Milošas lietuviams kur kas reikšmingesnis nei A.Mickevičius, nes 1980 metais, priimdamas Nobelio literatūros premiją, pabrėžė esąs poetas iš Lietuvos. Tai buvo ypač reikšmingas pareiškimas, priminęs pasauliui apie okupuotą Lietuvą.


Sielos Golgota ir šviesa

Jadvyga GODUNAVIČIENĖ

Dailininkė Vida Krištolaitytė
parodos atidaryme

Vilniuje, „Vartų“ galerijoje, liepos pradžioje duris atvėrė Niujorke gyvenančios lietuvių dailininkės Vidos Krištolaitytės kūrybos paroda „Dievai ir žmonės“. Tai jau vienuoliktoji šios menininkės ekspozicija gimtinėje nuo tada, kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Pirmoji paroda įvyko Kaune, dvi – 1998 metais Šilalėje ir gimtojoje Laukuvoje, nuolat traukiančioje autorės širdį. „Vartų“ galerija V.Krištolaitytės darbus eksponuoja septintą kartą, tai yra kasmet. Ir kiekvieną sykį matome ką nors naujo, netikėto it jaudinančio, liudijančio neišsekančią meninės saviraiškos įvairovę


Pagerbtos Puvočių dainininkės

Rūta AVERKIENĖ

Puvočių moterų
etnografinis ansamblis
su rajono meru
ir kitais svečiais

Ak, tos senovinės dzūkiškos melodijos! Graudus iki ašarų ringavimas. Kiekvienoje jų – vis kiti gyvenimai, kitos, neparašytos istorijos. Tvyro jos iki šiol senose kaimo pirkiose, slėpdamos dar anų, ankstesnių gyvenimų paslaptis. Ir balsas – tartum gija iš anapus – jų, Dzūkijos kaimo moterų.

Vieną šeštadienį buvo puiki proga ne tik tų dainų pasiklausyti, bet ir su pačiomis dainininkėmis pabendrauti. Tądien Puvočiuose buvo švenčiamas etnografinio ansamblio kūrybinės veiklos dešimtmetis. Baltai pasidabinusios dainorėlės laukymėje už kaimo subūrė ne tik garbius svečius, puvočiškius, iš miestų suvažiavusius jų vaikus, bet ir nemažą būrį dainininkų ir muzikantų iš visos Lietuvos. Drauge tai buvo ir kaimo šventė – argi ne šventė, kai į vieną būrį esami ir buvę kaimo gyventojai sueina? Buvo sugiedotas ne tik Puvočių kaimo himnas, bet ir prisiminta nelengva šio kaimo istorija, kurio lenkmečiu viena dalis buvo ,,po lenkais“, o kita – Lietuvoje. Puvočiuose prieš 140 metų gyveno 500 gyventojų. Neaišku, kas nutiko, kad po 40 metų jų liko tik 254. Na, o dabar Puvočiuose gyvena 66 gyventojai, ansamblyje tedainuoja tik aštuonios moterys. Joms groja Petras Kašėta iš Kašėtų kaimo, nes vietiniai vyrai, sako, nemoka.


„Būti arti“

Skirmantas VALIULIS

Fotografas ir keliautojas
Paulius Normantas
Gedimino Žilinsko
(ELTA) nuotrauka

Fotografas Paulius Normantas – fenomenalus žmogus, nes viską daro vienas ir daug ką daro atvirkščiai. Kai jau Lietuvos fotografijos mokykla buvo pakankamai išgarsėjusi namie ir Rytų Europoje, P.Normantas po pirmųjų fotografijų ir parodų palieka Lietuvą ir pradeda nesibaigiančias ketvirčio amžiaus keliones vis gilyn į Rytus – nuo Rusijos toliausių pakraščių iki Himalajų viršukalnių ir Kambodžos džiunglių. Kai byrančioje Sovietų Sąjungoje vėrėsi privataus verslo galimybės, ekonomikos mokslus baigęs P.Normantas tik tvirčiau suspaudžia fotoaparatą ir neria tolyn nuo sugrįžtančios į Rytų Europą kapitalistinės civilizacijos.


Demokratijos pamokos ateities Lietuvai „Į Laisvę“ fondo XIII studijų savaitė

Kazimieras Dobkevičius

Jungtinių Valstijų „Į laisvę“
fondo valdybos pirmininkas
dr. Kazys Ambrozaitis įteikė
šio fondo premiją kauniečiui
istorikui Kęstučiui Kasparui
už fundamentalų darbą –
knygą „Lietuvos karas“

„Į Laisvę“ fondas lietuviškai kultūrai ugdyti buvo įkurtas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1960 metais kaip ne pelno siekianti visuomeninė, kultūrinė organizacija. Fondo tikslai: skatinti ir leisti įvairias studijas bei knygas istorine, filosofine, religine ir grožine tematika, remti kultūrinę bei patriotinę veiklą išeivijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – ir gimtojoje Lietuvoje. Taip 1990 metais buvo įkurtas „Į Laisvę“ fondo Lietuvos filialas, kuris toliau leido įvairias knygas, leidinius, organizuoti istorinių ir politinių studijų savaites bei kitokius renginius Lietuvoje. Jau 1992 metais Lietuvoje organizuojama pirmoji studijų savaitė „Pilnutinė demokratija: idėjos, realijos ir perspektyvos“, kuri vyko Vilniuje ir Nidoje. Iš viso Lietuvoje surengta dvylika studijų savaičių. Temos labai įvairios: analizuojamos ir svarstomos Lietuvos istorijos bei politikos aktualijos, didžiausią dėmesį skiriant krikščioniškai moralei, tautinėms vertybėms ir vadinamosios pilnutinės demokratijos idėjoms puoselėti.


Armija krajova ir Vietinė
rinktinė Lietuvoje

Kazimieras GARŠVA

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas

Minėjimas Dubingiuose,
prie paminko Armijos
krajovos aukoms
Autoriaus nuotrauka

Esame Lietuvos piliečiai, dirbame jos labui ir turime sakyti tiesą, nors ji gali būti skaudi ir kai kam nepatinkanti. Esu gerai išstudijavęs ir rašęs apie Armijos krajovos (AK) ir Vietinės rinktinės (VR) veiklą Lietuvoje. Paskelbus melagingus duomenis apie Vietinę rinktinę, septyniolika visuomeninių organizacijų atstovų raštu nurodė, kad 1944 m. vasario 16 d. generolas Povilas Plechavičius įkūrė Lietuvos vietinę rinktinę Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti. Tų pačių metų gegužės mėnesį okupacinė nacių valdžia su jos apginkluota Armija krajova Lietuvos vietinę rinktinę sunaikino, o štabą su generolu P.Plechavičiumi suėmė. Paminint Lietuvos rinktinės šešiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos prezidentas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanojo rinktinės įkūrėją ir vadą gen. P. Plechavičių, o Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi – rinktinės viršininką Oskarą Urboną. Apdovanojimai bus saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.


Kur Šventoji teka

Anykštėnų svečias –
Šventojo Sosto apaštalinis
nuncijus Lietuvoje
arkivyskupas Peteris
Stephenas Zurbriggenas

Į Anykščius, į tą nuostabiais gamtos vaizdais, literatūrinėmis tradicijomis ir vynais nuo seno garsėjantį kraštą, buvo suvažiavę anykštėnai iš viso pasaulio. Nemaža dalis šio krašto žmonių, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Dabar, atgavus nepriklausomybę, ketvirtąjį kartą kas ketveri metai į Anykščius iš viso pasaulio susirenka kraštiečiai. Šiemet į suvažiavimą atvyko ilgametis Baltimorės užsienio radijo laidų valandėlių vedėjas Kęstutis Laskauskas, iš Kanados – Juozas Miškinis, iš JAV – Ona Rušėnienė, iš Vokietijos – dailininkas Bronislovas Pajarskas ir daugelis kitų. Taip pat atvyko gerbiamų kraštiečių ir iš Latvijos, Lenkijos, Australijos, Naujosios Zelandijos.


Dėlionės

Petras KATINAS

Premjeras A.Brazauskas, neseniai pareiškęs nežinąs , kas valdo Lietuvą, aiškiai sakė netiesą. Kas ne kas, o jis puikiai žino, kas ją valdo. Pirmiausia jis pats, jau beveik įsivaizduojantis save lietuvių tautos tėvu kaip koks nors „turkmėnbaši“ ar kitas NVS šalies prezidentu apsiskelbęs pirmasis ar antrasis sekretorius. Toks jau visų buvusių komunistinių vadų sąmonės lygis ir tokia reali stituacija. Ir nieko čia nepadarysi. Tai ypač išryškėjo praėjusią savaitę, kai Prezidentas surengė pasitarimą su Premjeru, Vyriausybės ministrais ir kitais pareigūnais dėl lyg ir specialiai sukelto skandalo dėl Kazokiškių sąvartyno netoli Kernavės. Prezidentas, iškart pažadėjęs kautis už Kazokiškių gyventojų, nenorinčių sąvartyno, interesus, bemat sutiko su Premjero paaiškinimais, jog traukinys jau nuvažiavo ir iečių laužymas šiuo klausimu nebeturi prasmės. Todėl buvo aiškiai parodyta, kas valdo valstybę: valstybę vairuoja vienas mašinistas – A.Brazauskas. Ir jo laikosi visi.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Savo meto
metraštininkė

Tautodailininkas,
drožėjas,
saviveiklininkas

Brandus dūdininkų
pasirodymas

Grįžta prielankumas
tautodailei

Norvegų choras
bažnyčioje

Virtualios gamtos
atspindžiai
fotografijoje

Vilniaus pasvaliečių
bendrijai – 15 metų

Dievo rankose
virpančios stygos

Pasiilgusiems
geros poezijos

Poetė, nepabūgstanti
bedugnės

Mylėsi Lietuvą
iš tolo...

Garbė – vėliava
ar šaukštas?

Archangelsko partiją
apsvarstant

Mažiausios blogybės
ieškojimas,
gėrio siekimas

„Prahos pavasarį“
prisimenant

Dėl čečėnų
kraujo liejimo

Atkirtis istorijos
klastotojams