Atnaujintas 2004 rugsėjo 3 d.
Nr.66
(1269)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nauja viltis ekumenizmo kelyje

Šventojo Tėvo kilnus poelgis grąžinant
Kazanės Dievo Motinos atvaizdą Rusijai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II
atsisveikina su ikona

Kazanės Dievo Motinos ikona

Kardinolas Valteris Kasperis
(dešinėje) perduoda ikoną
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios
patriarchui Aleksijui II

Ikoną atneša kardinolas
Valteris Kasperis ir Rusijos
katalikų arkivyskupas
Tadeušas Kondrusievičius
(centre)

Pastarosios savaitės popiežiaus Jono Pauliaus II veikloje dar kartą patvirtino vieną ryškiausių šio pontifikato bruožų: ypatingą pamaldumo Dievo Motinai gaivinimą lankant svarbiausias šventoves, susitinkant su katalikiškų organizacijų nariais ir pagerbiant stebuklinguosius Švč.Mergelės Marijos atvaizdus. Per šiemetę Žolinės šventę, rugpjūčio 15-ąją, Popiežius lankėsi Lurdo šventovėje, Prancūzijoje, kur drauge su šimtais tūkstančių maldininkų paminėjo Nekaltojo Prasidėjimo tikėjimo tiesos formalaus paskelbimo 150-ąsias metines, o ateinantį sekmadienį, rugsėjo 5 dieną, jis vyks į Italijos didžiausią Loreto Dievo Motinos šventovę, kur vadovaus trijų aktyvių Katalikų akcijos narių beatifikacijos iškilmei.

Laikotarpio tarp šių dviejų piligrimysčių kaip svarbus marijinis, o kartu ir ekumeninis įvykis vertintinas Rusijos globėjos Kazanės Dievo Motinos stebuklingosios ikonos sugrąžinimas Maskvos patriarchatui po dešimtmečio jos saugojimo Vatikane. Po iškilmingo liturginio atsisveikinimo su ikona Romoje rugpjūčio 25 dieną, ją praėjusį šeštadienį į Maskvą pristatė speciali Šventojo Sosto delegacija, vadovaujama Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio.

Be abejonės, popiežius Jonas Paulius II tikėjosi šį Dievo Motinos atvaizdą įteikti Maskvos patriarchui asmeniškai pats per savąjį vizitą į Rusiją. Tačiau, nepaisant visų pastangų, tokia kelionė negalėjo įvykti, kvietimo aplankyti tą šalį jis taip ir nesulaukė. Vis dėlto, kaip manoma, kilnus Šventojo Tėvo poelgis grąžinant Kazanės ikoną turės teigiamą poveikį katalikų ir stačiatikių santykiams.

Šventosios ikonos sunki ir slėpininga kelionė per pasaulį

Trumpai prisimenant garsiosios ikonos istoriją, reikėtų pažymėti, kad jos vardas yra susijęs su Kazanės miestu, kuris iki XVI a. vidurio buvo Rusiją engusių totorių chanato sostinė (dabar Tatarstano autonominės respublikos sostinė). Pagal padavimą, Dievo Motinos ikoną Kazanėje 1579 m. liepos 8 d. atrado - netrukus, kai miestą užėmė caras Ivanas Rūstusis, - jauna rusų mergaitė, kurios vietą jai nurodžiusi pati apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Ikonos atradimo vietoje caro nurodymu buvo pastatytas Dievo Motinos Ėmimui į dangų dedikuotas (stačiatikiai savo liturgijoje kalba apie Marijos Užmigimą) moterų vienuolynas, kur ir buvo laikomas stebuklingasis atvaizdas iki dingimo neaiškiomis aplinkybėmis XX a. pradžioje.

Jau XVI ir XVII amžiais specialiu užsakymu stačiatikių katedroms buvo tapomos Kazanės Dievo Motinos ikonos kopijos, kurioms rodoma ne mažesnė pagarba nei originalui, taip pat ir dėl jų stebuklingų galių. Bendra Vatikano ir Rusijos ekspertų komisija 2003 metais nustatė, kad Popiežiaus rūmuose saugota Kazanės ikona taip pat yra kopija, - seniausia iki šiol žinomų, - kaip liturginio kulto objektas nutapyta XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pradžioje. Manoma, kad ją galėjo užsakyti caras Petras Didysis apie 1700 metus naujosios Rusijos sostinės Sankt Peterburgo stačiatikių katedrai, kuri dedikuota būtent Kazanės Dievo Motinos katedrai.

Per didžiąsias politines permainas XX a. pradžioje ši ikona buvo išgabenta iš Rusijos ir po Pirmojo pasaulinio karo atsidūrė Lenkijoje. Vėliau ją nusipirko turtingas anglų aristokratas ir išsivežė į Londoną. Jis pakvietė Paryžiaus tremtyje gyvenusį rusų stačiatikių metropolitą Leontijų, kuris patvirtino, kad įsigytas Dievo Motinos atvaizdas tikrai yra Kazanės ikona. Po kurio laiko, vėl neaiškiomis aplinkybėmis, - matyt, po anglo savininko mirties ją pardavė giminaičiai, - ikona atsidūrė kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Valstijose. Ji buvo demonstruojama 1964-1965 metais vykusioje Niujorko pasaulinėje parodoje, o aštuntajame dešimtmetyje buvo bandoma parduoti meno dirbinių aukcione.

Čia, surinkęs milijoninę pinigų sumą, ją nupirko JAV sostinėje Vašingtone centrą turintis Fatimos Dievo Motinos sąjūdis, pasivadinęs „Mėlynąja armija“ („Blue Army“). Šios amerikiečių katalikų grupės pastangomis Kazanės ikona buvo perkelta į Fatimos Dievo Motinos šventovę Portugalijoje, kur jai specialiai buvo įrengta bizantiško stiliaus koplyčia. Būtent šioje koplyčioje per pirmąjį apsilankymą Fatimoje 1982-ųjų gegužės 13 d. meldėsi popiežius Jonas Paulius II ir dėkojo Dievo Motinai už išgelbėtą gyvybę per prieš metus įvykusį pasikėsinimą.

Per antrąją Šventojo Tėvo piligrimystę į Fatimą 1993 metais „Mėlynoji armija“ stebuklingąją ikoną padovanojo Jonui Pauliui II, kad ji būtų saugoma popiežiškuose apartamentuose iki tol, kol bus sugrąžinta Rusijos tikintiesiems. Pripažįstant amerikiečių katalikų nuopelnus gelbstint Kazanės Dievo Motinos atvaizdą, į Vatikano delegaciją, nuvežusią ikoną į Maskvą, buvo įtrauktas ir Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas.

Popiežius maldoje prašė Švč.M.Marijos užtarimo
dėl krikščionių vienybės

Vatikano audiencijų salėje rugpjūčio 25 dieną vykusioje atsisveikinimo su ikona iškilmių ceremonijoje sakytoje kalboje popiežius Jonas Paulius II pripažino, jog iš pat pradžių jis troško, „kad ši šventoji ikona sugrįžtų į Rusijos žemę“. Per pastaruosius dešimt metų, kai Kazanės Dievo Motinos ikona, ne be Apvaizdos įsikišimo, pasiekė Popiežiaus rezidenciją, „ji buvo šalia manęs ir savo motinišku žvilgsniu lydėjo mane kasdienėje Bažnyčios tarnystėje“, sakė Šventasis Tėvas. Homilijoje jis nurodė, kad dažnai suklupdavo maldai prie stebuklingojo atvaizdo, prašydamas Švč. Mergelės globos Rusijos žmonėms, taip pat melsdamas „pagreitinti laiką, kada visi jos Sūnaus mokiniai, pripažindami vieni kitus broliais, galėtų visiškai atstatyti prarastą vienybę“.

Pažymėjęs, jog jau daugelį šimtmečių rusų tauta yra priėmusi krikščionybę, - Rusijos krikštas skaičiuojamas nuo 988 metų, - popiežius Jonas Paulius II sakė, kad nors tikėjimui priešiškos jėgos žiauriai persekiojo Bažnyčią ir stengėsi Dievo vardą pašalinti iš gyvenimo, Rusijos žmonės „liko krikščionys, daugelį kartų savo krauju paliudydami ištikimybę Evangelijai ir jos įkvėptoms vertybėms“. Būtent dėl to Šventasis Tėvas yra dėkingas Apvaizdai, kuri leido jam kaip dovaną nusiųsti šventąją ikoną Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Aleksijui II. Reikšdamas pagarbą „didžiajai dvasinei tradicijai, kurios saugotoja yra šventoji Rusijos Bažnyčia“, Popiežius pakartojo savo troškimą, jog katalikų ir stačiatikių abipusio pripažinimo bei susitaikymo kelias eitų pažangos kryptimi.

Atsisveikinimo su Kazanės Dievo Motinos ikona liturginėms iškilmėms popiežius Jonas Paulius sukūrė specialią maldą, kurioje prašo Švč. Mergelės Marijos padėti atkurti visų krikščionių vienybę. „Stačiatikių tautos Motina, tavo švento Kazanės atvaizdo buvimas Romoje mums byloja apie gilius vienybės ryšius, jungiančius krikščioniškus Rytus ir Vakarus, kurie nenutrūko, nepaisant istorinių pasidalijimų ir žmogiškųjų klaidų, - sakoma Šventojo Tėvo maldoje. - Palaimintoji tarp visų moterų, pagarbindamas tavo ikoną šiame mieste, paženklintame apaštalų Petro ir Pauliaus krauju, Romos vyskupas dvasia vienijasi su savo broliu vyskupiškoje tarnystėje, kuris, kaip patriarchas, vadovauja Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. Ir prašo tavęs, šventoji Motina, užtarimo, kad kuo greičiau ateitų Rytų ir Vakarų vienybės ir visiškos bendrystės tarp visų krikščionių laikas“.

Šią Popiežiaus maldą rusiškai sugiedojo Romos popiežiškosios rusų kolegijos „Russicum“ choras, o apeigose dalyvavę tikintieji galėjo perskaityti ją rusų ir italų kalbomis specialiai parengtuose ir išdalytuose maldynėliuose. „Būk palaiminta ir pagarbinta, o Motina, savajame Kazanės atvaizde, kuriame daugelį amžių buvai meilėje ir garbėje, supama stačiatikių krikščionių, tapdama globėja ir liudytoja ypatingų Dievo darbų Rusijos žmonėms, kartu būdama labai brangi mums visiems“, - sakoma Šventojo Tėvo maldoje.

Dievo Motina - Europos krikščioniškųjų šaknų globėja

Kitą dieną, rugpjūčio 26-ąją, prieš Vatikano delegacijai išvykstant į Maskvą, tikintieji Romoje dar kartą turėjo galimybę pasimelsti prie Kazanės Dievo Motinos ikonos, išstatytos Šv.Petro bazilikoje per ta proga Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininko kardinolo V.Kasperio vadovautas šv.Mišias. Savo homilijoje, sutelkęs dėmesį į ikonos grąžinimą, kaip svarbų ekumeninį įvykį, kardinolas V.Kasperis pažymėjo, jog šis šventas atvaizdas, nuo praėjusio amžiaus pradžios ilgą laiką buvęs kitoje „geležinės uždangos“ pusėje, tapo „atramos tašku stačiatikiams ir katalikams“. Taip pat Kazanės Dievo Motiną galima laikyti visos Europos ir jos krikščioniškų šaknų globėja, laukiant žemyno ir pasidalijusios krikščionybės suvienijimo.

„Aš esu įsitikinęs, kad jos galingo užtarimo dėka Kazanės Mergelė bus mums parama ir sąjungininkė mūsų apisprendime įveikiant abejones, sunkumus, nesupratimą ir tikėjimo skirtumus, kurie, deja, vis dar egzistuoja tarp mūsų , - kalbėjo kardinolas. - Jos užtarimo prieš Dievo sostą dėka ji gebės tobulai suburti Katalikų Bažnyčią ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčią į vieną Kristaus Bažnyčią“. Kita vertus, ikona taip pat yra simbolis naujosios Europos ir vykstančio vienijimosi proceso žemyne, „kuriam Rusija priklauso kultūriškai ir religiškai“. Tai naujajai Europai po dviejų pasaulinių karų, totalitarinių ir ateistinių diktatūrų praėjusiame XX amžiuje bei dėl dabartinio perdėto sekuliarizmo yra reikalingas „tvirtas atsinaujinimas tikėjime“.

Švč.Mergelė Marija pateikia visas šiam atsinaujinimui reikalingas vertybes: pagarbą žmogaus asmens orumui, gyvybės šventumą, rūpinimąsi santuokos ir šeimos tvirtumu, taip pat pirmenybę įstatymų laikymuisi bei teisingumui, kurie yra pagrindinės taikos atramos. „Europos tautų bendruomenės gyvenimas ir vienybė išlaikys stabilumą, jeigu tik bus grindžiami šiomis vertybėmis“, - pabrėžė kardinolas V.Kasperis.

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dvasiniam vadovui patriarchui Aleksijui II perduodamas rugpjūčio 29 dieną į Maskvą atgabentą Kazanės ikoną, Kremliaus Dievo Motinos katedroje įvykusiose iškilmėse kardinolas V.Kasperis linkėjo, jog Švč.Mergelė Marija būtų Rusijos žmonių „motina ir prieglobstis visuose pavojuose ir poreikiuose; kad ji būtų Europos ir visos žmonijos motina; kad būtų taikos pasaulyje motina; Bažnyčios ir visuotinės vienybės tarp Rytų ir Vakarų motina; kad ji būtų mūsų bendra motina, mūsų gynėja, gelbėtoja ir pagalbininkė mūsų piligrimystėje į ateitį, kuri, kaip tikimės, bus taiki ir darni“.

Kazanės ikonos iškilmingas grąžinimas Kremliaus katedroje įvyko netrukus po Švč.Mergelės Marijos Užmigimo (Ėmimo į dangų) šventės liturginių apeigų. Ši pagrindinė Dievo Motinos šventė Rytų krikščionių bendruomenėse, prisilaikančiose „senojo stiliaus“ (nereformuoto Julijaus kalendoriaus), yra celebruojama rugpjūčio 28 dieną. Pamaldų liturgijai vadovavęs patriarchas Aleksijus II homilijoje pabrėžė, kad Rusija yra Švč.Mergelės Marijos „namai“ ir Maskvos Kremlius su jo katedra, kaip tik dedikuota Dievo Motinos Užmigimui, yra Rusijos „širdis“. Padėkojęs popiežiui Jonui Pauliui II už Kazanės Dievo Motinos ikonos grąžinimą, patriarchas sakė, jog į Rusiją grįžta ir daugiau sakralinių atvaizdų, „kurie buvo dingę komunizmo laikotarpiu. Yra metas, kai akmenys išmetami, ir metas, kada jie vėl surenkami“.

Ekumeninio bendradarbiavimo atnaujinimo perspektyvos

Ateitis parodys, kiek Kazanės Dievo Motinos ikonos grąžinimas Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai ir Šventojo Tėvo nuoširdūs palinkėjimai realiai prisidės prie Vatikano ir Maskvos patriarchato dabar įtemptų santykių pagerinimo. Delegacijos iš Romos vizito išvakarėse italų dienraštyje „Corriere della Sera“ paskelbtame interviu patriarchas Aleksijus II, deja, vėl pakartojo žinomus bei abejotinus priekaištus Šventajam Sostui, teigdamas, jog laukia „Romos Katalikų Bažnyčios politikos radikalaus pasikeitimo stačiatikių atžvilgiu“ ir ypač nutraukimo to, ką jis pavadino katalikų „nedraugiškais veiksmais“.

Patriarchas rugpjūčio 27 dieną paskelbtame interviu pabrėžė, kad Rusijos Stačiatikių Bažnyčia yra „atvira ir pasirengusi“ ekumeninei pažangai, tačiau jokios realios pažangos negali įvykti, kol Šventasis Sostas nenusileis Maskvos patriarchato reikalavimams. Tokia yra vienintelė sąlyga, kad būtų „galimas visiškas stačiatikių ir katalikų dialogo atnaujinimas“,- sakė Aleksijus II, Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai vadovaujantis nuo 1990 metų.

Patriarchas ir kiti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios posovietinio laikotarpio hierarchai tradiciškai kaltina katalikus vadinamuoju „prozelitizmus“, tai yra neva bandymu atversti į katalikybę stačiatikius tikinčiuosius. Katalikų atstovai tai neigia, sakydami, kad Rusijoje dirba tarp savosios bendruomenės narių ir siekia evangelizuoti praradusius tikėjimą žmones, kurių Rusijoje po komunizmo dešimtmečių yra didžioji dauguma. Taip pat ginčytinas ir Maskvos patriarchato aiškinimas, jog Rusija ir kaimyninės šalys yra „stačiatikių kanoninė teritorija“, nes, anot Šventojo Sosto, katalikai turi teisę vykdyti savo misiją Rusijoje, kaip kad Stačiatikių Bažnyčia kuria savo struktūras Vakarų Europoje.

Minėtame interviu italų laikraščiui patriarchas Aleksijus II apibūdino prozelitizmą kaip „nedorą siekimą greitos naudos“, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai turi „apgailėtinas pasekmes tiesai ir Kristaus Gerajai Naujienai skelbti“. Dėl vadinamojo prozelitizmo jis abejotinu būdu vienodai kaltina Rusijoje dirbančius katalikų sielovadininkus ir naująsias protestantų grupes, kurios nutolo nuo tradicinių krikščioniškosios moralės principų tokiais klausimais kaip skyrybos, abortai, homoseksualizmas ir kunigų šventinimas, kas tradicinei stačiatikybei yra nepriimtina. (Tai nepriimtina ir tradicinei katalikybei - M.B.)

Patriarchas sakė, kad jis yra susirūpinęs dėl pasidalijimų krikščionybėje, pavadinęs vienybės Bažnyčioje nebuvimą „itin tragišku“ dalyku. Jo nuomone, - ir su tuo negalima nesutikti, - šiandien tradicinėms Bažnyčioms yra būtina netgi labiau nei anksčiau „koordinuoti pastangas pateikiant Kristaus liudijimą pasauliui. Toks ekumeninis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas „meilės ir abipusiškai broliškos pagarbos dvasia“.

Svarstydamas Kazanės ikonos sugrįžimo į Rusiją istorines pasekmes, Vatikano spaudos centro vadovas Choakinas Navaras Valsas sakė, jog galbūt ir po daugelio šimtmečių bus kalbama apie tą rugpjūčio 29 dieną, „kada Popiežius savo sprendimu įgalino Kazanės Mergelės sugrįžimą į savąją Rytų šalį“. Taip stiprėja suvokimas, kad „atsiveria nauja ir pagrįsta viltis, jog bus įveikti sunkumai, taip pat ir istoriniai (katalikų ir stačiatikių santykiuose), kurie egzistavo pastaruosius dešimt amžių. Taigi čia yra nauja pradžia, ir dėl to negali būti abejonių“.

Taip pat ir patriarchas Aleksijus II savo atsakomajame laiške Šventajam Tėvui pripažino, kad jo sprendimas sugrąžinti į Rusiją garsųjį Dievo Motinos atvaizdą yra ne tik įnašas, „įveikiant negatyvias pasekmes XX amžiaus istorijos, paženklintos beprecedentiniu Kristaus tikėjimo persekiojimu“, bet ir „žingsnis teisinga kryptimi, turint viltį, kad ateityje bus padaryta viskas, kas įmanoma, sprendžiant egzistuojančias problemas santykiuose tarp mūsų Bažnyčių“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija