Atnaujintas 2004 lapkričio 5 d.
Nr.83
(1286)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Popiežius ragina Europos Parlamentą prisiminti krikščioniškas ištakas

Popiežius Jonas Paulius II
Vatikano bibliotekoje privačiai
susitiko su baigiančiu kadenciją
Europos Komisijos pirmininku
Romanu Prodžiu ir jo šeima

Italas Rokas Butiljonė dėl savo
krikščioniškų pažiūrų turėjo
pasitraukti iš Europos Komisijos

Pirmą kartą Šventasis Tėvas tiesiogiai prabilo apie furorą, kuris iškilo Europos Parlamento komitetui atmetus komisaro Roko Butiljonės kandidatūrą dėl pastarojo požiūrių į homoseksualumą ir moters vaidmenį. Savo nuomonę apie R. Butiljonę Popiežius pareiškė susitikime su kadenciją baigiančiu Europos Komisijos pirmininku Romanu Prodžiu. „Tikiuosi, kad sunkumai, iškilę pastarosiomis dienomis dėl naujos komisijos, bus išspręsti visapusiškai gerbiant visus pareikštus požiūrius”, - sakė Jonas Paulius II.

Jo žodžiai apie pagarbą kiekvienam požiūriui, matyt, pasakyti norint palaikyti 56 metų filosofą R.Butiljonę, kuris padėdavo Popiežiui rašyti enciklikas. Šventasis Tėvas savo kreipimosi teksto garsiai neskaitė, o įteikė R. Prodžiui. Po to sekė ramus pokalbis su R. Prodžiu ir jo šeima.

Savo kreipimesi Popiežius reiškė nepasitenkinimą naująja Europos Konstitucija, kurioje nerasta vietos paminėti katalikiškas Europos šaknis. Jis taip pat pareiškė nepasitenkinimą, kad dėl religinių įsitikinimų turėjo pasitraukti Italijos deleguotas Europos Sąjungos (ES) komisaras R.Butiljonė, ir dar kartą paragino Europą prisiminti savo krikščioniškąsias ištakas. Šventasis Tėvas savo nuomonę išsakė praėjus dienai po to, kai praktikuojantis katalikas ir artimas Popiežiaus draugas R.Butiljonė pasitraukė iš paskirtosios Europos Komisijos. Paskirtasis komisaras pasitraukė po to, kai jo požiūris į homoseksualumą ir moteris sukėlė precedento neturinčią krizę. „Krikščionybė, - sakė Popiežius, - reikšmingai prisidėjo prie bendros Europos tautų savimonės formavimosi ir turėjo lemtingos įtakos formuojantis europietiškai civilizacijai. Šio įnašo nevalia užmiršti, net jei oficialūs dokumentai jo nepripažįsta.“

Popiežius į diskusiją įsitraukė pareiškęs, jog ginčai turėtų būti sprendžiami gerbiant visus požiūrius. „Atsižvelgti į krikščioniškąsias Europos žemyno ištakas reiškia pasinaudoti dvasiniu paveldu, kuris lieka būsimų Sąjungos pokyčių pagrindas”, - tūkstančiams Šv. Petro aikštėje susirinkusių maldininkų sakė Jonas Paulius II.

R. Butiljonė tapo pirmuoju paskirtuoju komisaru, kurio kandidatūrai nepritarė Europos Parlamento komitetas. Šio neigiamą požiūri lėmė tai, kad R. Butiljonė pavadino homoseksualumą nuodėme, ir teigė, jog moterys gali turėti vaikų tik būdamos ištekėjusios. R. Butiljonės atmetimas sukėlė diskusijas, ar politinio korektiškumo siekis Europoje lemia netoleranciją tiems 25 valstybių narių piliečiams, kurie laikosi konservatyvių pažiūrų. R. Butiljonės atmetimas tapo naujausiu smūgiu krikščioniškajam tikėjimui ir Vatikanui, kuriam nepavyko pasiekti, kad ES Konstitucijoje, kurią valstybių narių lyderiai pasirašė praėjusį penktadienį, būtų paminėta krikščionybė.

Daugkartiniams Popiežiaus raginimams pasipriešino antikrikščioniškų pažiūrų politikai. Be to, lyderiai nenorėjo įžeisti Turkijos, kuri siekia prisijungti prie ES. Turkija yra pasaulietiška valstybė, tačiau didžioji jos gyventojų dalis yra musulmonai.

Jonas Paulius II stipresniu nei įprasta balsu sakė: „Tikiuosi, jog būsimais metais krikščionys visose Europos institucijose ir toliau skleis Evangeliją, kuri užtikrina taiką ir visų piliečių bendradarbiavimą siekiant bendro gėrio”.

R. Butiljonė, kuris iš kataliko filosofo tapo politiku, pasitraukė šeštadienį pavadinęs save „nekalta auka”. Viename interviu jis sakė, kad antikrikščioniškas požiūris tapo vieninteliu Europoje priimtinu prietaru. „Sukėliau nesutarimus, kurie tik prasidėjo ir tęsis, - Italijos dienraščiui „La Repubblica” sakė R. Butiljonė. - Europa bijo savęs ir vengia diskutuoti apie tai, kas ji iš tikrųjų yra. Užuot tai dariusi, Europa svyruoja tarp ekonomikos ir politinio korektiškumo - dviejų būsenų, kurios negali jos apibrėžti”.

Apie šį konfliktą „XXI amžius“ plačiau rašė dviejų praėjusių trečiadienių numeriuose.

XXI, VR, Reuters-ELTA

EPA-ELTA nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija