Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prezidentas pabrėžė
strateginės NATO
ir ES partnerystės stiprinimo svarbą

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su Misijos prie NATO vadove ambasadore Ginte Damušyte Briuselyje Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį Briuselyje dalyvaudamas NATO šalių vadovų susitikime išreiškė įsitikinimą, kad NATO ir Europos Sąjunga turi veikti išvien ir toliau stiprinti abipusę partnerystę. „Tvirtai tikiu, kad būtina stiprinti strateginę NATO ir Europos Sąjungos partnerystę, turime įsipareigoti veikti kartu“, - pažymėjo V. Adamkus. Šalies vadovo nuomone, reikia tęsti bendradarbiavimą stabilizuojant padėtį konfliktų regionuose Europoje, Azijoje, kituose karštuose pasaulio taškuose. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva dalyvaus Tarptautinių saugumo pajėgų (ISAF) misijos Afganistane antrajame etape ir vadovaus vienai provincijos atkūrimo komandų, kurių tikslas - padėti įsitvirtinti civilinei valdžiai šioje Azijos šalyje.

Popiežius priėmė Kroatijos premjerą

Popiežius Jonas Paulius II priėmė Kroatijos ministrą pirmininką Ivą Sanaderą EPA-ELTA nuotrauka

Antradienio rytą popiežių Joną Paulių II aplankė Kroatijos premjeras Ivas Sanaderas. Dešimt minučių trukęs susitikimas buvo visiškai privatus, nebuvo sakoma oficialių kalbų. Šia proga galima priminti, jog plačiau apie Kroatiją, jos vietą Europoje Popiežius pasisakė praėjusių metų gruodžio 11 dieną priimdamas naujojo Kroatijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto skiriamuosius raštus. Ši šalis kartu su Bulgarija ir Rumunija turėtų jau netolimoje ateityje tapti Europos Sąjungos narėmis.

Pagarba apsireiškimų Fatimoje regėtojai ir liudytojai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II ir sesuo Liucija

Popiežiaus ir sesers Liucijos dvasinis artumas

Popiežius Jonas Paulius II ir kiti Bažnyčios hierarchai dalijosi prisiminimais, rodydami pabrėžtiną pagarbą paskutiniajai Dievo Motinos apsireiškimų Fatimoje liudytojai karmelitei seseriai Lucijai doš Santoš, kuri Koimbros vienuolyne Portugalijoje mirė vasario 13 dieną, sulaukusi beveik 98 metų amžiaus. Šventojo Tėvo vardu žymiosios regėtojos laidotuvių šv.Mišių koncelebracijai vadovavo Genujos (Italija) arkivyskupas kardinolas Tarsizijus Bertonė, kuris anksčiau, dirbdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos sekretoriumi, susitikimuose su seserimi Liucija aptarinėjo vadinamosios trečiosios Fatimos paslapties paskelbimo detales. Paskutinis toks susitikimas įvyko 2003 metais, kada sesuo Liucija įteikė kardinolui T.Bertonei savo lazdą ir paprašė, kad ją perduotų sergančiam popiežiui Jonui Pauliui II, kuriam buvo sunku vaikščioti.

Ašarų sidabru verkė Gojaus šilas...

Šv.Mišias Kruonio bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Kairėje - diakonas Kęstutis Dvareckas, dešinėje - kunigai Robertas Mikalauskas ir Rokas Puzonas

Kruonis. Vasario 15-osios pavakarę miestelyje vyko žuvusiųjų partizanų pagerbimas. Ši diena pasirinkta todėl, kad Kruonio šile 1946 m. vasario 15 d. vakare Didžiosios Kovos apygardos trys partizanai persikėlė per Nemuną į Darsūniškį vykdydami užduotį - iškelti vasario 16-ąją Kruonyje Lietuvos trispalvę. Užduotis nelengva. Visoje apylinkėje siautėjo baudėjai – stribai, čekistai. Partizanai papuolė į pasalą. Užvirė mūšis. Partizanai Lekavičius ir Krušinskas (abu dar tik devyniolikmečiai) žuvo vietoje, o jų vyresnysis vadas Žukauskas buvo sužeistas, bet, nenorėdamas patekti gyvas į priešų rankas, nusišovė.

Moksleivių dėmesys ir pagarba – Lietuvos nepriklausomybei

Jaunieji šauliai per šv. Mišias

Lomiai. Kiekvienas padorus valstybės pilietis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Viena pagrindinių pareigų – gerbti savo šalį, paminėti valstybines šventes.

Lomių parapijoje veikia Lomių ir Šakviečio pagrindinės mokyklos, kuriose, padedami mokytojų, mokiniai pamini valstybines šventes, sukaktis. Lietuvos Nepriklausomybės šventei mokiniai pradėjo rengtis prieš mėnesį. Mokyklų jaunieji kraštotyrininkai keliavo į Pažalpio kaimą, kuriame gyveno 1918 metų savanoris Petras Venglikas. Šakviečio mokinių grupelė vyko į Tauragę, kur gyvena Šakviečio savanorio Mykolo Valterio dukra Marija Čiubajevienė. Jaunosios kraštotyrininkės užrašė savanorio dukters atsiminimus.

Kartų draugystė abipus Nemuno...

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lopšelio-darželio muzikos mokytoja Bronė Štarevičienė koncertu su vaikais džiugino senelių sielas

Dar prieškariu Kauno priemiestyje Fredoje, Aleksoto pakraštyje, įsisteigusi Šv. Elzbietos seserų kongregacija statydinosi savo vienuolynui naujus namus. Deja, jau baigiamus vienuolyno statybos darbus teko nutraukti, nes šias patalpas nacionalizavo naujoji sovietinė valdžia savo reikmėms. Tik po pusės amžiaus, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, savo nuosavybę atgavo ir sugrįžo į Kauną Šv. Elzbietos seserys. Ilgą laiką jos buvo įsikūrusios Vokietijoje ir Lenkijoje. Aleksote, Pabrėžos gatvėje pirmuoju numeriu pažymėtame trijų aukštų name esančiame vienuolyne, greitai buvo atliktas remontas, sutvarkyta aplinka, įkurdinta senelių prieglauda moterims.Vienuolių kongregacijai vadovauja vyresnioji sesuo Jolanta, kuri labai kruopščiai pasirengė su bendramintėmis katechizuoti darželinukus, juos supažindinti su Dievu.

Ošia savo šilui

Pasvalio katalikių moterų draugijai – 10 metų

Pušaloto krikščionių demokratų atsakingoji sekretorė R.Vaišvilienė (kairėje) sveikina Pasvalio katalikes moteris draugijos dešimtmečio proga. Dešinėje – pirmininkė B.Aukštikalnienė

Šaltoką sausio 30-osios popietę kultūros namuose sklido moterų balsų šurmulys. Pasvalio katalikių moterų draugijos pirmininkė B.Aukštikalnienė nuoširdžiai sveikino susirinkusias katalikes moteris ir svečius: Pasvalio bažnyčios kleboną dekaną kun. A.Neverauską, savivaldybės Tarybos narį gydytoją V.Povilionį, muzikos mokyklos mokytoją B.Petrauskienę ir jos auklėtinį kanklininką Lauryną.

Europai ir Lietuvai rūpi universitetinė sielovada

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos universitetų kapelionai su būreliu akademinio jaunimo. Pirmoje eilėje iš kairės: kun. Juozapas Glėbas, doc.dr. prel. Vytautas Vaičiūnas, kun.dr. Arvydas Ramonas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kun. Antanas Saulaitis, kun. Algis Baniulis

Katalikų teologijos fakulteto prie Vytauto Didžiojo universiteto Tomo Akviniečio auloje vasario 18 dieną įvyko metinis Lietuvos universitetų kapelionų posėdis. Prie apvalaus stalo susėdo VDU Teologijos fakulteto dekanas prelatas Vytautas Vaičiūnas, VDU kapelionas kun. Stasys Kazėnas, VPU kapelionas kun. dr. Algis Baniulis, Vilniaus universiteto sielovados centro vadovas kun. Antanas Saulaitis, SJ, LŽŪU kapelionas kun. Jordanas Kazlauskas, to paties universiteto prof. Povilas Domeika, Šiaulių universiteto kapelionas kun. Egidijus Venckus, kun. Juozapas Glėbas, CFX (23 metus išdirbęs JAV mokyklose), Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto, Katechetikos katedros vedėjas kun. dr. Arvydas Ramonas, nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai atstovauti Europoje.

Įspūdinga Vilniaus čigonų vaikų
kelionė į Pivašiūnus

Įspūdingos kelionės dalyviai su Pivašiūnų klebonu mons. Vincu Baubliu ir „Lietuvos atminties keliai“ pirmininku Vytautu Anušausku

Retas atvejis, kai valdžios atstovui žmonės gali pasakyti ačiū už tikrai prasmingą ir naudingai žmonėms atliktą darbą. Šį kartą nuoširdžiai dėkingi Vilniaus merui yra Vilniaus Kirtimų romų (čigonų) bendruomenė ir Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai, dalyvavę įspūdingame renginyje „Europos kelias - Lietuvos kelias“, skirtame Vasario 16-ajai paminėti. Šią kelionę romų vaikams ir sostinės moksleiviams dovanojo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir Agnė Zuokienė. Kelionę organizavo visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas. Į ją buvo pakviestas ir Lietuvos skautų sąjungos atstovas. Visą kelionę vaizdo kamera filmavo operatorius Romas Nefas.

Migla

Lietuvoje aistringai ir karštai prasidėjęs vadinamasis KGB rezervininkų skandalas palaipsniui, iš lėto, jau baigiamas užgesinti. Seimo komisija, vadovaujama rusiškosios partijos atstovo, įrodė, ką ir turėjo įrodyti: KGB rezervininkai buvo nekalti avinėliai, okupacijos metais tik ieškoję pragmatinių tikslų – pabėgti nuo jiems nepriimtinų karinių mokymų ar panašių dalykų. O pats KGB rezervas esą buvo rengiamas tik karo atvejui ir tik ypač nekaltoms užduotims: medikamentams saugoti, maisto produktams išvežioti ar pan. Beveik nė žodelio apie rengimąsi represijoms prieš nepaklusnius Lietuvos piliečius, ir visai ne karo atveju, bet „ypatingomis sąlygomis“.

Neišsisklaidžiusios miglos

Petras KATINAS

Paskutinieji apklausos duomenys rodo, jog net trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių pageidautų, kad KGB rezervininkų sąrašai būtų paviešinti. Tačiau primenama, kad už tai pasisako dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas tuo klausimu dažnai neturi savo nuomonės. Neturi, nes nežino, koks siaubingas monstras buvo KGB. O nežino todėl, kad niekas apie tai jiems nepasakoja. Nei mokyklose, nei universitete (nepriklausomai ar tai Vilniaus universitetas, ar Vytauto Didžiojo universitetas), nei pagaliau šeimoje. Teko kalbėti ne su vienu aukštosios mokyklos studentu, ir ne kokiu pirmakursiu, o jau bebaigiančiu studijas. Jie nesupranta, kodėl visuomenėje kilo toks triukšmas dėl KGB rezervininkų ir dėl Prezidento vykimo į Maskvą. Būsimasis bakalauras ir humanitaras, o ne koks nors nebaigęs vidurinės vadybininkas (išvežiojąs prekes į pardavimo „taškus“) nieko negirdėjo, kas ta Jaltos konferencija, dėl kurios Lietuva ir kitos Rytų Europos valstybės kelis dešimtmečius nešė komunizmo ir okupacijos jungą.