Atnaujintas 2005 balandžio 1 d.
Nr.25
(1326)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Etika ir estetika

Sovietmečiu visos mus supančios negerovės būdavo slepiamos, kad tik to meto gyvenimas atrodytų kuo geresnis, gražesnis. Viename „XXI amžiaus“ numeryje (Nr.11) aprašytas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas, dabar labai apleistas. Ar negalėtume šio namo šiandien palyginti su mūsų visuomene?

Pamenu, buvau dar maža, kai mano mama aiškindavo, kad XIX amžiuje vyskupas Motiejus Valančius išgelbėjęs Lietuvą iš alkoholizmo.

Vasario 13 dieną per televiziją prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo, kad per septynis šios savo kadencijos mėnesius jis jau devynis kartus išvyko į Lietuvos periferiją. Sąjūdžio laikais į Lietuvą netikėtai atvykusį Michailą Gorbačiovą, kaip svečią, lydėjo, globojo LDDP vadovas Algirdas Brazauskas, taip pat to meto seimūnas Stakvilevičius. Įdomu, kas šiuo metu po Lietuvą važinėjantį prezidentą V.Adamkų lydėjo, priėmė, su kuo jis kalbėjosi? Ar jis tikrai matė viską, kas šiandien vyksta mūsų tėvynėje, ar matė, kaip gyvena mūsų žmonės jau 15 metų laisvoje Lietuvoje?

Gal ir tiesa, kad mums trūksta informacinių technologijų. Labai daug kas šiandien paprastam Lietuvos piliečiui tebėra tabu. Jei būtų galimybė sutikti Prezidentą, tuoj jį paklausčiau, ar dabar pirmiausia nereikia skambinti visais varpais dėl to, kad diskotekose, mokyklose, įvairiuose klubuose ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose šoka girti ar apsvaigę nuo narkotikų trylikos keturiolikos metų vaikai.

Ar gali mūsų vaikus mokyti girtuokliai mokytojai? Ar vadovauti gali švietimo ir auklėjimo įstaigoms, kultūros centrams akivaizdūs alkoholikai? Ar mes esame tikri, kad diskotekose nepardavinėjami narkotikai?

Ar žinoma, kas iš tiesų vyksta televizijos ir radijo studijose? Laidose dažnai matome keliamas šampano taures, alaus bokalus. O dar blogiau daroma „už kadro“.

Ar nereikėtų melo detektoriumi tikrinti valdžios sąžiningumo, taip pat ir į darbą atvykusių ar dirbančių, ar jie nepiktnaudžiauja alkoholiu? Ar užtenka švaraus ir gražaus valdininko munduro, etikos ar tolerancijos, o gal pastarosios kartais pritrūkstama?

Svarbiausia – kur vedami mūsų vaikai, visuomenė, pagaliau ir tauta? Ar, šitaip nupilietindami mūsų žmones, sukursime gražią ateitį, tvirtą valstybę? Galima sakyti tiesiai: palikus tokią padėtį savieigai, bus ir toliau vykdomas mūsų vaikų – mūsų tautos genocidas.

Todėl siūlyčiau vyskupo M.Valančiaus name, sujungus jį su Varnių kunigų seminarija, padaryti visos Lietuvos centrą ideologiniam darbui, apgyvendinant ten vienuolius, kurie šiuo sunkiu Lietuvai metu ryžtųsi kovoti su alkoholizmu ir narkomanija, žmones, kurie eitų per ugnį ir vandenį dėl Lietuvos išblaivinimo! Visi kiti Lietuvoje esantys padaliniai, kuriuose organizuojamas šis kilnus darbas, būtų atskaitingi Vyskupo M.Valančiaus centrui.

A.GEGUŽYTĖ

Rokiškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija