Atnaujintas 2005 gegužės 4 d.
Nr.34
(1335)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Liucija

Eglė Perednytė

Liucija Zorubaitė

Aš norėjau tylėti.

Visą laiką norėjau tylėti.

Kalbėjo jinai.

Aš jaučiau jos tikrumą –

nemeluotą, nesuvaidintą.

Aš dėkinga už tai.

Atsigavo širdis.

Liucija.

Liucija Zorubaitė.

Lėlių teatro aktorė.

„Kodėl prie vieno žmogaus traukia, siela pailsi, o kitas tave sujaukia, išdrasko? Būna žmonių, su kuriais norisi susėsti ir išgerti arbatos – gali net nekalbėti – nuo jų dvelkia ramybė ir pastovumas.

Aš gyvenime nekenčiu vaidybos – tik ant scenos, jeigu pavyksta. Viską gyvenime reikia daryti švariai. Bet, deja, deja, taip nėra…


Senoji vaistininkystė

Knygos „Senoji vaistininkystė.
Rašytinės trejos devynerios“
autorius Tauras Mekas

Pasaulis – tai didelė vaistinė, o Aukščiausiasis – vyriausiasis vaistininkas.

                   Paracelsas

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje pristatyta Tauro Antano Meko knyga „Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios“. Knygą išleido uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“. Autorius apžvelgia vaistininkystės istorijos vingius, samprotaudamas apie vaistinę, vaistininką ir vaistą. Prisimena visuomenės užmirštus globėjus ir vaistininkystės ženklų prasmę, savitai interpretuoja reklamą ir konkurencijos apraiškas per šimtmečių tėkmę, apibendrina istorijos žinias apie signatūras (receptų nuorašus), pamirštus ir liaudies padavimais apipintus vaistus.


Metų bibliotekininkas – P. Zurlys

Metų bibliotekininku išrinktas
Vilniaus apskrities Adomo
Mickevičiaus viešosios
bibliotekos direktorius
Petras Zurlys
Gedimino Žilinsko
(ELTA) nuotrauka

Geriausiu 2004 metų bibliotekininku tapo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, buvęs Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys.

Metų bibliotekininkas pagerbtas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Kartu įteiktos ir paskatinamosios bei specialiosios premijos nusipelniusiems Lietuvos bibliotekininkams.


Durys į uždraustą kambarį

Vytautas Bložė ir Nijolė
Miliauskaitė prie Nemuno
apie 1999 metus
Nuotrauka iš Benitos
Miliauskaitės archyvo

„Giliai giliai manyje, kažkur pačiame mano esybės dugne, yra kažkas, kas visados budi ir viską stebi, viską atsimena, viską žino. Renka po kruopelytę įspūdžius, vaizdus, garsus ir spalvas, krauna tamsiame lobyne ir palieka ten fermentuotis, keistis, transformuotis. Prireikus – atneša kartais ir į eilėraštį. Nesikišu į tai, tiesiog esu“, – 1999 metais, prieš savo ankstyvą išėjimą į Amžinybę, rašė žinoma poetė Nijolė Miliauskaitė, tarsi nusakydama savo pašaukimo ir kūrybos tikrąją esmę. Ji buvo budinti moteris su gėlėta suknele ir lauko gėlėmis rankose.


Knyga apie laisvės kovas

Knygos „Dejavo žemė
ir žmonės“ sudarytojas
Balys Juodzevičius
(pirmas iš dešinės)
su pokario metų įvykių
dalyviais Gediminu Pusliu,
Jonu Abukausku, Jonu
Kairiu, Eugenija Kazliene
ir Jane Jazgevičiene

Utenos kraštotyros muziejuje visuomenei pristatyta Balio Juodzevičiaus parengta Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų atsiminimų knyga „Dejavo žemė ir žmonės“. Šį leidinį Utenos kraštotyros muziejaus lėšomis nedideliu 300 egzempliorių tiražu išleido UAB „Utenos spaustuvė“.

Utenos kraštotyros muziejuje sukaupta ir saugoma daug partizaninės kovos eksponatų, partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimų, archyvinės medžiagos apie to meto įvykius. Laikas bėga ir nusineša žmonių gyvenimus, užmaršties dulkėmis padengia įvykius ir istorinius faktus, todėl labai svarbu išsaugoti autentiškus atsiminimus ir eksponatus.


Sriubos teatre pasotinama ir siela,
ir skrandis

Pagrindinį Pulkininkienės
vaidmenį šmaikščioje
premjeroje „Svečiuose
pas pulkininko našlę“
atlieka aktorė Milė
Šablauskaitė
Aliaus Koroliovo
(ELTA) nuotrauka

Kauno valstybinis dramos teatras ketvirtadienį per pietus pirmą kartą pakvietė žiūrovus į Sriubos teatrą. Pirmo aukšto fojė prie staliukų susėdę pusšimtis žmonių gardžiavosi sriuba bei valandos trukmės šmaikščia premjera „Svečiuose pas pulkininko našlę“, kuri buvo rodoma greta sėdinčių žiūrovų.

Kauno dramos teatre startuojanti nauja rubrika – Sriubos teatras – tai pietų metu rodomas spektaklis, kurio metu žiūrovai vaišinami sriuba. Teatras siūlo žmonėms per pietų pertrauką praturtėti dvasiškai ir kartu užkąsti. Tokią teatro formą kauniečiai nusižiūrėjo iš užsieniečių.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija