Atnaujintas 2005 gegužės 4 d.
Nr.34
(1335)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Dėl žmogaus ir žmogui?

Priminčiau, jog Seimo rinkimų kampanijos savo reklaminėje medžiagoje raginome, kad politika turi būti švari, kad politikai privalo atsigręžti į paprastą žmogų. Naujojo Seimo priesaikos dieną Prezidentas išsakė panašias nuostatas, vėliau viešose kalbose nuolat pabrėždamas moralios politikos būtinybę. Akivaizdu, kad žmogui sąžiningai tarnaujančios politikos poreikis kyla dėl teisingumo stokos, stiprėjančio nesaugumo ir gyvenimo neužtikrintumo, nes valstybės politikoje imamasi tvarkytis kaip nuosavame biznelyje, svarbiausia čia kokia nors nauda savo partijai, savo bičiuliams, rėmėjams, sau... Regime nesibaigiančias kautynes valdžios olimpe ne dėl žmogaus, o dėl didesnės savo riekės. Net opozicijos lyderiui rūpi didesnis kabinetas ar patarėjo etatas – mat nepatogu sutikti užsienio svečius mažame Seimo kambarėlyje. Gražiai ir taikliai keisčiausius politikos reiškinius ironizavo mūsų jaunieji krikdemai sniego besmegenių akcijoje prie Seimo rūmų: besmegenizmas šiandien tampa ne tik metafora, bet ir tikrove – jis žymi politiką be kilnios tarnystės tikslų...


Kas atsiprašys mūsų tautos?

Per Lietuvos valstybines šventes šv. Mišiose matome valstybės vyrus, nuolankiai stovinčius mūsų tautos šventovėje. Susimąsčiau apie kunigo maldos žodžius, prašančius teisybės, taikos, ramybės ir Dievo gailestingumo mūsų tautai, ir pagalvojau, kodėl mūsų žmonėms taip trūksta ramybės, teisybės, saugumo, kodėl negyja mūsų tautos žaizdos, patirtos sovietmečiu ir dabar. Turime valstybę ir savo tėvynėje galimybę gyventi gerai ir laimingai. Kadangi esame krikščioniška tauta, tai nuolankiai nešame savo gyvenimo kryžių, be protestų ir streikų. Be to, mūsų vis dar nepalieka komunistinio režimo sukelta baimė, juolab kad valdžios postuose sėdi tie patys sovietinio režimo vykdytojai. Jie mumis manipuliuoja. todėl žmonės dažnai sako, kad prie ruso gyventi buvo geriau ir jaučia nostalgiją, nes sunku pradėti gyvenimą iš naujo. Taigi ant tos nostalgijos sovietmečio gyvenimui ir laikosi dabartinių – buvusiųjų išrinktųjų kėdės. Jie niekada mums neleis gyventi geriau, nes, dingus nostalgijai, subyrės jų kėdės.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija