Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Jonas Paulius II įamžintas
per 85-ąjį gimtadienį

Mergaitė ranka liečia krikštyklą Vadovicų bažnyčioje, kurioje buvo pakrikštytas Karolis Voityla

Gegužės 18-ąją Dievo tarnui Jonui Pauliui II būtų sukakę 85-eri. Ši sukaktis ne tik nepraėjo nepastebėta, bet daug kur pasaulyje buvo minėta gausiomis iniciatyvomis, pradedant šv. Mišių auka trečiadienio rytą Vatikano bazilikos grotose, prie balandžio 2-ąją mirusio Dievo tarno Jono Pauliaus II kapo. 60-ies vyskupų ir kunigų koncelebracinėms šv. Mišioms vadovavo buvęs ilgametis popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius arkivyskupas Stanislavas Dživišas. Jis homilijoje pažymėjo, jog šią dieną, kai Šventajam Tėvui būtų sukakę 85-eri, prie jo kapo susirinkę tikintieji trokšta kaip gerojo tėvo vaikai paliudyti savo meilę, ilgesį ir padėką.

Naujas Tikėjimo doktrinos
kongregacijos vadovas

Mindaugas BUIKA

Naujasis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas arkivyskupas Viljamas Liveida ir jo herbas

Aukščiausias postas – JAV Bažnyčios hierarchui

Plataus dėmesio tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje susilaukė gegužės 13 dieną paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI sprendimas naujuoju Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu paskirti San Francisko (JAV, Kalifornijos valstija) arkivyskupą Viljamą Liveidą. Iki šiol 24 metus – nuo 1981-ųjų iki išrinkimo Popiežiumi šiemet balandžio 19 dieną – šiai seniausiai ir įtakingiausiai Šventojo Sosto dikasterijai vadovavo tuometis kardinolas Jozefas Ratcingeris. Amerikiečių vyskupai savo pareiškimuose nurodė, kad džiaugiasi ir didžiuojasi Šventojo Tėvo pasirinkimu, kuris taip pat reiškia ir Jungtinių Valstijų Katalikų Bažnyčios pripažinimą.

Esminis klausimas

Jonas Kazimieras BURDULIS

Vilniaus miesto vicemeras socialdemokratas Gediminas Paviržis Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Gegužės antrąją savaitę kilęs skandalas dėl ūkio ministro V. Uspaskicho Maskvoje supainiotų viešųjų ir privačiųjų interesų niekaip nenori nurimti. Tos savaitės pabaigoje ministras, išvestas iš kantrybės įkyrių žurnalistų klausimų, pareiškė, jog jis jau surado „tą fabrikėlį“, kuriame yra sufabrikuoti įkalčiai ir padirbti dokumentai. Paprašytas patikslinti, ministras išdavė paslaptį – klastotė atsirado Vilniaus miesto savivaldybėje ir čia pat paminėjo Vilniaus miesto mero pavaduotojo Gedimino Paviržio pavardę. Ministras toli gražu neatrodė kaip žmogus, kuris ramiai miega, – buvo aiškiai matyti, jog prasiveržusi į viešumą informacija užklupo jį nepasirengusį. Galiausiai, pareiškęs, jog jam nepriimtina, kai vieną kartą Politinėje (valdančios koalicijos partnerių) taryboje nusprendus, jog naujasis mokestis bus skaičiuojamas nuo apyvartos, Seime atsiranda pasiūlymas skaičiuoti nuo pelno, ministras pažadėjo, jog kitą pirmadienį jis toje pačioje Politinėje taryboje užprotestuos naujus mokesčius ir pateiks principinį klausimą – ar gali dirbti koalicija?!

Turtuolių ir lošėjų rojus

Petras KATINAS

Neseniai miręs Monako kunigaikštis Renjė III EPA-ELTA nuotraukos

Jeigu ne popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis, tai Monako kunigaikščio Renjė III (Rainier III), kuris valdė šią kunigaikštystę, vadinamą turtuolių ir garsenybių draustiniu, mirtis būtų sukėlusi labai didelį susidomėjimą. Nors jo pakako ir dabar. Renjė III valdė Monaką net 56 metus, ir tai yra absoliutus rekordas tarp visų dabartinių Europos monarchijų. Per tuos 56 metus Luji Anri Maksans Bertranas Grimaldis (toks buvo mirusio valdovo vardas ir pavardė) sugebėjo jam atitekusį mažą žemės lopinėlį, kur buvo neturtingas žvejų kaimelis, gyvenęs iš įvairių lošimų ir žuvų gaudymo, paversti pasaulio turto bei prabangos simboliu.

Skaudus smūgis V.Putino bičiuliui

Petras KATINAS

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (dešinėje) Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laiko savo geru bičiuliu

Atrodo, kad Vokietijos „rausvai žalioji“ socialdemokratų ir žaliųjų koalicija gyvena paskutines dienas. Tai parodė praėjusį sekmadienį didžiausioje Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje įvykę regioniniai rinkimai. Ši žemė, turinti net 18 mln. gyventojų, buvo laikoma pagrindine Vokietijos socialdemokratų ir kitų kairiųjų tvirtove. Socdemai ją valdė be pertraukos ištisus 40 metų. Per sekmadienio rinkimus opozicijoje esantys krikščionys demokratai gavo 45 proc. rinkėjų balsų, o socialdemokratai – apie 37 proc. Nors ir buvo prognozuojama panaši Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės rinkimų baigtis, tačiau ne tokiu dideliu skirtumu. Kaip pranešė Vokietijos laikraščiai, vos paskelbus rinkimų rezultatus, Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis buvo taip sukrėstas, jog ėmė vos ne saujomis gerti raminamuosius vaistus.

Šeimos albumo puslapiuose -
vien malonios akimirkos

Vištyčio klebonas kun. Linas Dūkšta džiaugėsi, kad šv. Mišių metu giedos „Šilojų“ dainininkės, o pamaldas delsė pradėti - laukė renginio sielos mokytojos Janinos Vasaitienės, kuriai pamokslo metu už tokį šaunų sambūrį išreiškė padėką

VIŠTYTIS. Minint Tarptautinę šeimos dieną Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai surengė didelę ir gražią šventę „Mano šeimos albumas“. Į ją kvietimai buvo išdalyti tėvams, miestelio visuomenei.

Kaip įžangą į renginį kultūros namuose, Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias už Vištyčio krašto šeimas aukojo parapijos klebonas kun. Linas Dūkšta. Jis sveikino visas šeimas, ypač tas, kuriose ieškoma sąlyčio taškų, siekiama santarvės, puoselėjamos dvasinės vertybės, kvietė ir toliau saugoti darną, atsakomybę, tarpusavio pagarbą bei meilę.

Parapijos vaikų dovana
mamoms ir seneliams

Panemunės senelių namų gyventojoms Motinos dienos proga įteikiamos Aleksoto vaikų dovanėlės

Aleksotas. Jau kelintus metus Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos „Caritas“ suburia vargingai gyvenančių šeimų vaikus. Į talką ateina KTU studentų savanorių būrys (Viktorija, Gintaras, Živilė, Dalia, Vitalija, Giedrė, Laura, Aušra, Inga). Šiemet senojoje Aleksoto bažnytėlėje susitikimai su vaikais prasidėjo balandžio pradžioje. Jie vyko kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Keturis savaitgalius keturiasdešimt vaikų kartu piešė (vadovės Silvija ir Aistė), mokėsi giesmių (vadovės Milda ir Viktorija) bei rengė programą, kurią parodė mamoms, močiutėms bei gausiai susirinkusiems svečiams Motinos dienos proga (scenarijaus autorė ir vadovė Lina). Tądien vaikai debiutavo kaip Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios vaikų choras, nes per Sumą giedojo kelias giesmes. Po Sumos parapijiečiai buvo pakviesti į senąją bažnytėlę, kur vaikai vėl giedojo ir parodė spektaklį. Jame dalyvavo penkiolika vaikų. Spektaklyje pynėsi mintys apie gėrį ir blogį, atsakomybę ir pareigą, meilę ir neapykantą, apie stebuklą – kiekvieną žmogų kaip Dievo kūrinį.

Neeilinės Sekminės

Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui Veprių seniūnė įteikė tulpių

Vepriai. Sekminės šioje parapijoje – didelė šventė, į kurią susirenka ne tik vietiniai gyventojai, buvę kraštiečiai, bet ir svečiai. Šiais metais Sekminių šventė – ypatinga: Veprių bažnyčioje Sutvirtinimo sakramentą jaunuoliams teikė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, auksinis kunigystės jubiliejus aplankė šios parapijos kleboną kunigą Bronislovą Gimžauską.

Memorialinė lenta primins
iškilųjį kunigą

Kunigo gimtinėje gyvenantis skulptorius Kęstutis Krasauskas (kairėje) padaręs kun. A Lipniūno memorialinę lentą. Dešinėje – vyskupas Jonas Kauneckas

Panevėžys. Katedros aikštėje, ant namo, pažymėto 7-uoju numeriu, sienos sekmadienį buvo atidengta memorialinė lenta vienam iškiliausių XX amžiaus lietuvių – Štuthofo koncentracijos stovyklos kankiniui Alfonsui Lipniūnui, kunigui profesoriui, po mirties apdovanotam Vyčio Kryžiaus ordinu. Memorialinę lentą pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Renginys „Žmogus, nešęs žmogui ir tautai prisikėlimo viltį“ buvo skirtas kun. A.Lipniūno gimimo 100-osioms ir mirties 60-osioms metinėms paminėti.

Muziejumi tapęs tikybos kabinetas

Sesuo Regina Teresiutė pasakoja vaikams apie 30 metų rinktus eksponatus

Į savo namus bei į savo širdį žmonės atsineša ir saugo tai, ką randa pasaulyje gražiausia. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo Regina Teresiutė trisdešimt metų rinko įvairius žmonių tikėjimą išreiškiančius daiktus. Dar daugiau tikrų lobių sukrauta jos širdyje. Tiek vienais, tiek kitais sesuo nuoširdžiai dalijasi su visais. Nepakartojama sakralinių eksponatų paroda, pavadinta „Krikščionybė 2000“, pabuvo jau daugelyje kaimo ir miesto mokyklų. Gegužės 11-ąją paroda džiaugtasi ir Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinėje mokykloje. Daugybė kryžių, kryželių, įvairių Marijos, Rūpintojėlių, angelų, šventųjų ir kitokių statulėlių, liturginių įrankių, varpų, varpelių buvo rūpestingai ir išmoningai išdėliota lentynose, ant suolų, pakabinta ant sienų. Tikybos kabinetas kelioms dienoms virto jaukiu senelių ir prosenelių tikėjimą liudijančiu muziejumi. Žvakės senosiose žvakidėse skleidė sakralumo, jaukumo šviesą. Paroda mokykloje buvo organizuojama tikybos ir etikos mokytojos Gražinos Vileikienės iniciatyva.

Metastazės

Kelias atgal, arba į niekur

Dar sovietinės M.Gorbačiovo „perestrojkos“ pradžioje, kai daugeliui pagaliau atsirišo liežuviai, rusų sociologas V.Šubkinas rašė: „Vėžio ląstelės nuolat dauginasi kiekvieno žmogaus organizme. Bet anaiptol ne visada jos sukelia piktybinius auglius. Sutrukdo imunitetas – gyvų būtybių sugebėjimas priešintis kenksmingų elementų veiklai išsaugant savo vientisumą ir biologinį individualumą. Tik ten, kur organizmo gyvybinės reakcijos silpsta, ten kancerogeninės ląstelės pradeda spausti sveikąsias, atsiranda auglys, susidaro metastazės“. Aišku, didžiausias XX amžiaus vėžys buvo komunizmas su visomis savo žiaurybėmis, represiniu aparatu, Gulago sistema. Bet ne tai dar buvo baisiausia. Ilgus dešimtmečius šis komunizmo vėžys naikino geriausius ir tauriausius žmones, o ir likusiems gyviems nebuvo ko pavydėti. Partinė nomenklatūrinė sistema suluošino visos visuomenės gyvenimą, geležiniais lankais suvaržė bet kokią iniciatyvą, sugniuždė žmonių orumą. Dabar panašūs juodosios, tai yra raudonosios praeities apologetai Lietuvoje, praėjus penkiolikai nepriklausomybės metų, oriai dėsto, kad pas mus tokių dalykų lyg ir nebuvo, esą čia žmonės jautėsi kur kas laisvesni.