|
Pagerbti Žemaitijos laisvės kovotojai
Birželio 10 dieną Telšiuose buvo iškilmingai atidengtas paminklas Žemaičių partizanų apygardai. Tai jau ketvirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatytas paminklas vykdant valstybinę Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, programą.
Diena pasitaikė saulėta, šilta. O renginys gražus, turiningas ir gerai organizuotas. Buvusi automobilių stovėjimo aikštelė atnaujinta, naujai išgrįsta, bet svarbiausia aikštei suteiktas įpareigojantis ir labai skambus nepriklausomybininko ausiai vardas Nepriklausomybės aikštė. Jos kampe, prie gatvės, stovi skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas Žemaičių partizanų apygardai. Tai didelis stulpas, maždaug iki pusės apjuostas metaliniu cilindru, kuriame iškalti Žemaitijos partizanų ženklai ir simboliai. Stulpo viršuje kryžius.
Telšiečiai mini savo miesto paminėjimo 555-ąsias metines. Miestelėnus ir svečius savo atvykimu pagerbė prezidentas Valdas Adamkus. Jis atidengė aikštės naują vardą skelbiančią lentą, o taip pat ir paminklą. Aikštę ir paminklą pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta. Renginį vedė Inga Valinskienė. Miesto valdžia labai prasmingai pradėjo kelių dienų šventinių renginių maratoną paminklo laisvės kovoms atminti atidengimu. Šitaip buvo pagerbti ne tik laisvės kovotojai, bet ir parodyta, kad valstybės tęstinumą patvirtino dešimt metų trukusios laisvės kovos. Tai jau ketvirtas tokios paskirties paminklas. Genocido ir rezistencijos centro rūpesčiu numatoma pastatyti paminklus dar penkiose partizanų apygardose.
Šių eilučių autorius, kalbėdamas atidengimo ceremonijoje, paminėjo ir kitas svarbias Tautos istorijos Birželio datas, būtent: 15 dieną okupacijos, 14 dieną Gedulo ir vilties, 22 dieną Tautos sukilimo. Jų visų šaknys iš Stalino-Hitlerio slaptojo suokalbio pradžią ima. Tuo nusikalstamu 1939-ųjų rugpjūčio suokalbiu buvo pasidalyta Rytų Europa, suplanuota Antrojo pasaulinio karo pradžia. Buvo akcentuotas būtinumas skirti daugiau dėmesio pilietinei savimonei brandinti, apie ką savo metiniame pranešime kalbėjo valstybės vadovas.
Beje, daugiausia pastangų paminklui pastatyti šioje vietoje padėjo ir ilgiausiai net septynerius metus rūpinosi energingoji Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyriaus pirmininkė S.Kryževičienė.
Edmundas SIMANAITIS
© 2005 "XXI amžius"
|