Atnaujintas 2005 birželio 17 d.
Nr.47
(1348)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„XXI amžius“ Karo akademijoje

Jonas Kazimieras BURDULIS

Dalyvaudami Lietuvos krašto apsaugos sistemos 15 metų minėjime, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadovybei pasiūlėme surengti pašnekesį su Akademijos vadovais, profesūra, kariūnais ir aptarti visuomenės bei spaudos sąlyčio klausimus. Renginio šeimininkams mūsų pasiūlyta tema pasirodė įdomi, ir „XXI amžiaus“ atstovai buvo pakviesti į svečius. Lietuvos karo akademijoje gegužės 26 dieną redaktorius Edvardas Šiugžda ir korespondentas Jonas Kazimieras Burdulis susitiko su Akademijos atstovais – dėstytojais, Vilniaus įgulos kapelionais ir kariūnais. Svečius priėmė ir globojo Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam parengimui plk. A.Dudavičius. Taip pat dalyvavo Mokslo centro viršininkas dr. plk. ltn. G.Surgailis, redakcinio skyriaus viršininkas dr. V.Tininis, Vadybos katedros vedėjas dr. G.Dubauskas, bibliotekos vedėja J.Tupėnienė, bibliotekos darbuotoja D.Adomavičienė, Nuotolinio mokymo centro viršininkas kpt. R.Jarmalavičius, Akademijos kapelionas kun. V.Langas, MPB „Geležinis vilkas“ kapelionas kun. J.Tamošiūnas, Lietuvos kariuomenės ordinariato kancleris kun. V.Venskus, kariūnai A.Survilas, G.Augūnas, S.Lukoševičiūtė. Pokalbio metu išaiškėjo įvairių nuomonių ne tik apie „XXI amžių“, bet ir apie visai Lietuvos žiniasklaidai būdingas problemas.

Redaktorius pašnekovams papasakojo apie laikraštį ir jo nueitą kelią. Jis paminėjo, jog laikraštis siekia objektyviai nušviesti valstybės ir visuomenės gyvenimą, skaitytojus supažindina su Lietuvos partizanų praeities kovomis, tremtinių kančiomis, daug rašoma apie iškilias asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką tautos istorijoje. Su laikraščiu daug ir aktyviai bendrauja skaitytojai – laikraštis gauna daug laiškų, daugelis jų skelbiami. Redaktorius komentavo visuomenėje plačiai pripažintą tiesą, kad pagrindiniai Lietuvos dienraščiai nesidrovi naudoti menkaverčius bulvarinės spaudos metodus, dėl ko visuomenei daroma didelė žala – vertybių skalėje palengva formuojasi netikri kriterijai.

Susitikimo dalyviai paminėjo, jog du svarbiausi nūdienos bruožai, susiję su spauda, yra jos žurnalistinės kokybės ir tiražų mažėjimas. Vertybių sistema yra likusi už spaudos ir visos žiniasklaidos dėmesio ribų, aktualias ir visuomenei svarbias žinias išstumia politinių skandalų ir nusikaltimų aprašymai, pateikiant juos kaip sensacijas ir iškeliant į didžiausio dėmesio reikalaujančių žinių vietą, tikrai svarbias žinias nutylint arba joms skiriant pernelyg mažai dėmesio.

Trečias spaudos ypatumas, kurį pažymėjo pašnekesio dalyviai, yra tas, kad spauda darosi vis sunkiau prieinama daugeliui skaitytojų dėl jų menkų pajamų. Tik nedaugelis eina į viešąsias skaityklas pasklaidyti laikraščių, žurnalų. Palaipsniui spaudą išstumia radijas ir televizija.

Pokalbio metu išreikštas nusistebėjimas didžiųjų laikraščių nereiklumu sau ir savo skaitytojams. Įsivyravusi praktika, kai, stengiantis sudominti skaitytojus, talpinami nusikaltimų aprašymai su kraupiomis smulkmenomis ir fotonuotraukomis, atsisakoma publikuoti rimtesnius analitinio pobūdžio straipsnius, talpinama bet kokia reklama, nevengiant su jokia morale nesuderinamų pasiūlymų, ir tai spaudą padaro banalia, beveide ir net vulgaria. Kad ir kaip būtų keista, tokia spauda suranda savo skaitytoją, nors jos tiražai irgi krenta. Kapelionas V.Langas papasakojo, jog vienas jo parapijietis keletą mėnesių dalydavosi naujienomis, kas ką apvogė, sumušė, apiplėšė, nužudė. Pagaliau paklaustas, kodėl jis tik tokiomis klaikybėmis domisi, atsakė, jog skaito tik vieną laikraštį – „Akistatą“. Kaip sakoma, komentarų nebereikia.

J.K.Burdulis, šiek tiek save šaržuodamas, sakė, jog jis mato savo uždavinį kuo aštriau kritikuoti valdžią. Jo nuomone, tik taip galima priversti valdžią susimąstyti ir galbūt susilaikyti nuo neapgalvotų sprendimų. Ir čia pat susilaukė replikos, jog toks stilius tapatus jau minėtam „Akistatos“ stiliui. Korespondentui teko tuoj pat aiškintis, jog savo kritiką jis visada paremia išsamia tiriamo reiškinio analize.

Įdomu buvo išgirsti kariūnės S. Lukoševičiūtės pasisakymą, kai ji papasakojo, jog pervertė keletą laikraščių, ieškodama medžiagos referatui, bet nė viename didesniame dienraštyje nesurado, kad būtų tinkamai nušviesti visuomenei ir jos moksliniam darbui aktualūs klausimai. Pagaliau tik „XXI amžiuje“ ir „Vorutoje“ surado tai, ko ieškojo. Kariūnė sakė, jog jai buvo netikėta atrasti, kad į savo pareigą teisingai informuoti visuomenę rimtai žiūri ne dideli dienraščiai, kurie tam turi visas galimybes, o vos keli laikraščiai, kurie yra subūrę tik nedidelį rimtais klausimais besidominčių skaitytojų ratą. Kiti kariūnai taip pat pareiškė įdomių minčių, žadėjo ateityje su laikraščiu bendrauti.

Kai kurie pokalbyje dalyvavę Karo akademijos atstovai sakė, jog iki šiol mūsų laikraščiu nelabai domėjosi, tačiau visi žadėjo ateityje jį mielai pasklaidyti ir pasidalyti savo mintimis jo puslapiuose. Gaila, kaip paaiškėjo susitikime, „XXI amžių“ labai seniai (gal prieš 10 metų) buvo vartę ir pokalbyje dalyvavę kapelionai. Redaktorius pabaigoje visiems išdalijo kelias dešimtis laikraščio egzempliorių, namo neteko vežtis nė vieno.

Pokalbį vedė Karo akademijos viršininko pavaduotojas plk. A.Dudavičius.

* * *

Patikslinimas. „XXI amžiaus“ gegužės 20 dienos numeryje straipsnyje „Ar būsi kariūnas?“ įsibrovė keletas netikslumų: plk. A.Dudavičius studijavo Prancūzijos gynybos koledže, Prancūzijos nacionaliniame gynybos institute, Kanados užsienio kalbų mokykloje; Vilniuje vyko tarptautinė kariūnų konferencija „NATO – Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo garantas“; Lietuvos karo akademijos kariūnai dalyvaus Baltijos aukštųjų mokyklų studentų žaidynėse. Dėl netikslumų atsiprašome.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija