Atnaujintas 2005 birželio 22 d.
Nr.48
(1349)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prano Mašioto pasakos atgimsta skulptūrų parke

Lina SINKEVIČIENĖ

Vidmantas Vikšraitis
prie „Sūpuoklės“

Antanas Lastauskas prie sukurto
„Grybo baravyko“

Algirdas Jasilionis
prie „Lesyklėlės“
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Mašiotynėje greičiau nei kitur pražysta plačiašakė liepa. Gal ją šildo aukšta tėviškės padangė, o gal gretimais jau nebe vieną dešimtmetį rymantis žalsvos spalvos medinis namas, primenantis praeiviams, kad jame 1938-1940 metais gyveno vaikų literatūros rašytojas Pranas Mašiotas. Čia jis savo sūnaus Jono sodyboje ilsėjosi, rašė, gėrėjosi panemunės gamta, kuri jam priminė gimtuosius Pūstelninkus. Kačerginė P.Mašiotui tapo jaukia pastoge, kai sovietų okupantai 1940 m. birželio 16 d. konfiskavo jo gyvenamąjį namą Kaune, Donelaičio gatvėje.

Yra sakoma: medžio galybė – jo šaknyse, tautos stiprybė – jos praeityje. Kačerginėje gyvenusi Mašiotų šeima savo šaknis suleido giliau nei medis. Kiekviena žemės pėda sušildyta čia gyvenusių Mašiotų šeimos rūpesčiu ir triūsu. Deja, laikas lyg smiltys užpusto net labiausiai išpuoselėtus takus. Gimtinės ilgesiu sparnuota, tarytum paukštė iš tolimų kraštų kaskart į savo tėvų žemę iš užjūrio sugrįžta P.Mašioto vaikaitė Baniutė Mašiotaitė-Kronienė. Jos atsiminimuose tėvų žemė – Mašiotynė – šviesi, žydinti ir kvepianti. Ji mena, kad „apie 1936 metus tėtukas Jonas Mašiotas paprašė architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti gerą, nuolat gyventi tinkamą namą. Statyba įvyko greitai, ir 1937 metų vasarą susikraustėm į savo namus Kačerginėje. Namas buvo pastatytas sklypo centre, iš trijų pusių įstiklintos verandos. Iš balkono matydavom iš Zapyškio išplaukiančius garlaivius“. P.Mašioto dukra Marija Mašiotaitė-Urbšienė prisimena, kad „vieta buvo graži, čia pat Nemunas. Tarpą tarp namo ir upės brolis užsodino pušaitėmis. Kitoje kelio pusėje esąs brolio sklypelis, apaugęs didesnėmis pušaitėmis, virto poilsio vieta“. Čia stovėjo P.Mašioto pavėsinė, kurioje jis rašė. Ir šiandien B.Mašiotaitė-Kronienė prisimena šiltas senelio rankas, kurios vedžiojo jos, ketverių metukų vaikaitės, rankutę dailyraščio eilutėmis.

Taip pat rūpestingai išvingiuoti, margi kaip Kačerginės girių paukšteliai B.Mašiotaitės-Kronienės laiškai daugelį metų skrisdavo iš tolimosios Čikagos ir džiaugsmu suspurdėdavo vaikystės dienų draugės Romutės Jakienės delnuose. Beveik visi laiškai užsibaigdavo klausimu: „Romute, galvok, kam paliksim Mašiotynę?“

Atsakymą kačerginiškiai surado 2001-ųjų rudenį, kai P.Mašioto vaikaitė, viešėdama tėvų žemėje, sušaukė kraštiečių sueigą, pavadintą „Ar išsaugosim Palankių kaimo atminimą?“ (Kačerginė tada vadinosi Palankiais). Sueigos metu buvo įsteigta „Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija“. Jos tikslas – garsaus pedagogo, vaikų literatūros klasiko P.Mašioto ir jo sūnaus – matematikos vadovėlių autoriaus Jono Mašioto dvasinio ir materialiojo kultūros paveldo gaivinimas. Sugrąžinti tai, kas buvo neįmanoma. Namas, kuriame gyveno vaikų rašytojas, privatizuotas, tačiau visa aplinka, buvusi sodyba dvelkia ramybe, šilta P.Mašioto pasakų dvasia.

2004-ųjų birželį po žydinčia plačiašake Mašiotynės liepa į respublikinę jaunųjų skulptorių stovyklą sugužėjo jaunieji medžio drožėjai iš Marijampolės, Prienų, Kėdainių, Kauno rajono ir Kalvarijos savivaldybių. Jaunieji kūrėjai šiek tiek drovėdamiesi atsivedė po pasaką būsimam P.Mašioto pasakų parkui. Stovyklos rengėjai: – „Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija“, VšĮ „Prienų drožėjai“ ir Kačerginės kultūros centras – kūrėjus paskatino sukurti skulptūrinį parką vaikų poilsiui. Stovyklų vadovas skulptorius Algimantas Sakalauskas priminė, kad kiekviena skulptūra – tai lyg adresas ant voko. Tikroji jos atsiradimo gelmė – dvasinė. Skulptorių „maestro“ palinkėjo, kad drauge su pasakomis ištirptų šešėliai, klasta ir pyktis, o šiame kampelyje, kur skleidėsi garsaus rašytojo kūrybos šviesa, skambėtų vaikų juokas.

Iš Dubravos EMMU ūksmingų ąžuolų antrąjį gyvenimą įgijo Algirdo Jasilionio išskobtas „Pasakų senis“, suradęs sau ramią vietelę po Mašiotynės klevais. Prie senosios sodybos rūsiuko pūpso Edgaro Aidukevičiaus „Ežys“. Ežys Pranys – visam laikui prilipo vaikų dovanotas vardas. Šią skulptūrėlę sukūrė jauniausias stovyklos drožėjas – Sangrūdos vidurinės mokyklos septintokas. „Kiškį Skeltalūpį“ išskobė Tomas Juodeška. Šalia – jų pedagogo Sauliaus Česnos „Sūpuoklė“, kurią laiko du drūti apuokai. Visų žvejų svajonė – du milžiniški Nemuno karšiai sukryžiavo uodegas „Suolelyje“, kurį iš keturių metrų ąžuolo išskobė kėdainiškis Ramūnas Gudliauskas. Ant draugystės lieptelio pasisupti kiekvieną kviečia Antano Lastausko „Broliukas ir sesutė“. Juos ištikimai saugo girių karalius „Apuokas“, kurį sukūrė marijampolietis Giedrius Jankauskas. Prieniškio Vaido Šeškevičiaus „Suolelis“ – mažųjų numylėta karalystė.

Šiemet šalia jaunų drožėjų skobė didžiulę patirtį turintys menininkai. Garliaviškis Adolfas Teresius per šiųmetinės antrosios skulptorių stovyklos atidarymą pašmaikštavo: „Drošiu Prano Mašioto žvirbliuką“. Ne žvirbliukas, o rubuilis žvirblis tik strykt iš po skulptoriaus rankų, ir tupi po senaisiais Mašiotynės klevais. Šalia – dar vienas „Žvirblis solistas“. Tai žinomo menininko A.Teresiaus sūnaus Dovydo premjera – pirmasis monumentalusis jo darbas stovykloje. Gražiai šalia jų dera Algirdo Jasilionio „Lesyklėlė“, primenanti pasakų rūmus. Vidmanto Vikšraičio „Sūpuoklę“, skirtą mažiesiems, sergi linksmas pasakų Varnas. Antanas Lastauskas į savo kūrybinę kraitę atrideno milžinišką „Grybą baravyką“. Nuoširdžiu vaikų draugu turėtų tapti „Žiogas muzikantas“, kurį išskobė kėdainiškis R.Gudliauskas. Apie Mašiotų šulinį apsiraizgė grakštūs alytiškio Kęstučio Benediko išskobti „Žalčiai“. Žinomas menininkas Juozas Videika Mašiotynei dovanojo pasakų „Gaidelį“.

Šio projekto rengėjai ir vertintojai – Kačerginės bendruomenė ir svečiai vienbalsiai teigia, kad mažųjų parkas pagyvino miestelio vaizdą ir atgaivino pamirštą kultūros paveldą. „Ne kam, o priaugantiems priguli ateitis, todėl jeigu norime, kad nauja karta nepaniekintų mūsų šių dienų triūso, turime prigulančiai ją išauklėti“, – kalbėjo P.Mašiotas.

Atgijo šis žemės lopinėlis. Lyg pasakų paukštelių čia gausu vaikų. Tegul jie lyg sparnuočiai po skaidrų gėrio lašelį išsineša į pasaulį iš Mašiotynės.

Kačerginė, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija