Spausdintas žodis nenusileidžia internetui
|
Panevėžio rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos
direktorė Rūta Bagdonienė
|
Ne vieneri metai esu Panevėžio rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos skaitytojas. Rinkausi ją todėl, jog čia nebūna
grūsties, niekas tavęs neskubina, yra didokas periodinės spaudos
ir naujų knygų pasirinkimas. Patinka pačių darbuotojų profesionalumas.
Išradingai panaudotas kiekvienas patalpų metras. Rasta vietos ir
menui, kur eksponuojamos įvairios parodos. Tačiau šį kartą su bibliotekos
direktore Rūta BAGDONIENE kalbėjausi apie spaudą ir jos prenumeratą.
Tarp nemažo kiekio laikraščių ir žurnalų - XXI
amžius, Kregždutė, Žemaičių saulutė. Tai ne itin dažnas dalykas
bibliotekose. Iš kur tokia pagarba katalikiškas mintis skleidžiantiems
laikraščiams?
Imkime XXI amžių. Jis dar nėra nusisukęs nuo
skaitytojo, nuo krašto pažinimo, nuo dvasinių dalykų. Jo skaitytojai
dažniau yra vyresniojo amžiaus inteligentija. Pasitaiko XXI amžiumi
besidominančio ir jaunimo. Jame nedaug straipsnių, kurie būtų priverstinai
ištęsti ar sunkiai skaitomi. Netrūksta įvykių informacijos. Smagu
matyti, jei rašo apie mūsų rajono bibliotekininkus bei jų darbą.
Tai sudomina tiek laikraščio skaitytojus, tiek ir pačius bibliotekininkus.
Nė vienas mūsų bibliotekininkas nėra priešiškai nusiteikęs prieš
katalikišką spaudą.
Įdomu būtų žinoti, kas XXI amžių prenumeruoja.
Šis laikraštis lanko mūsų viešąją biblioteką ir jos Vadoklių filialą, kur gyvena daugiausia katalikiškai nusiteikusių žmonių. Šiaip XXI amžiaus prenumeratą stabdo lėšų stygius, tačiau šis laikraštis yra žinomas ir filialuose. Ten dirbantys bibliotekininkai, radę straipsnių, kuriuose rašoma apie jų kraštą, juos atsišvietę vežasi į namus.
Viešoji biblioteka turi vieną Ramygalos miesto ir 34 filialus
kaimo vietovėse. Tai gana daug kultūrą skleidžiančių įstaigų rajone.
Kaip joms yra užsakoma spauda?
Ji prenumeruojama pagal skaitytojų skaičių. Didžiaisiais viešosios bibliotekos filialais laikomi tie, kurių gyvenamojoje vietovėje yra nuo 800 ir iki kelių tūkstančių žmonių. Tokių yra penkiolika. Šitokiai vienai bibliotekai galima užsakyti 5-7 leidinius. Tačiau visi mūsų bibliotekos filialai būtinai gauna po vieną respublikinį ir kurį nors iš vietinių laikraščių. Dažniausiai užsakomas Lietuvos rytas, nes jo prenumerata akcijos metu kainuoja nedaug. Šis laikraštis patrauklesnis dar ir tuo, kad jis turi nemažai įvairių priedų. Be to, nedaug primokant galima gauti ir Panevėžio rytą.
Kas atsako už prenumeratą?
Tuo užsiima viešosios bibliotekos Komplektavimo skyriaus darbuotoja drauge su mūsų filialų bibliotekininkais. Jie kartu aptaria, ko labiausiai pageidauja skaitytojai. Į prenumeratos reikalus nei rajono meras ar seniūnai nesikiša. Norėdami patenkinti ūkininkų lūkesčius, dažnai darome taip: pusei metų užprenumeruojame Ūkininko patarėją, kitam pusmečiui Valstiečių laikraštį. Nepamirštame moterų poreikių. Stengiamės, kad neliktų nuskriausta nė viena skaitytojų grupė.
Koks prenumeratos lėšų šaltinis?
Finansų ministerija nustato procentus, kiek jų iš rajono biudžeto turi būti skirta kultūrai. Iš viešajai bibliotekai skirtų lėšų prenumeratai galime atidėti apie 40 tūkst. litų metams. Norint patenkinti skaitytojų poreikius, šį skaičių reikėtų bent dvigubai padidinti
Gal matote galimybių, kaip palengvinti tokią naštą?
Maždaug prieš penkerius metus, kai neturėjome interneto, apmokant ryšių paslaugas, per metus išleisdavome iki 6-7 tūkst. litų. Dabar, kai yra internetas ir veikia apie 60 kompiuterių bei brangsta telefono pokalbiai, jau priversti mokėti apie 40 tūkstančių litų per metus. Sumažinus šių paslaugų kainas, atsirastų galimybė daugiau lėšų skirti laikraščių ir žurnalų prenumeratai.
Yra ir gera naujiena. Valstybės žinių prenumeratai privalėdavome skirti daug lėšų. Susipažinti su įstatymais dabar jau galima per LITLEX duomenų bazę. Todėl nuo kitų metų tikriausiai atsisakysime Valstybės žinių prenumeratos ir šias lėšas skirsime kitiems leidiniams.
Koks skaitytojų poreikis literatūros ir meno leidiniams?
Mūsų rajone nėra literatūrinių leidinių masinio skaitytojo. Populiaresni yra tik Metai. Paprastiems kaimo žmonėms skaityti Literatūrą ir meną 7 meno dienas yra per sunku. Krantai irgi jų buvo sunkokai įkertami. Pasirodęs laikraštis Nemunas kol kas yra atitrūkęs nuo žurnalo Nemunas skaitytojo.
Ko šiandien skaitytojai pageidauja?
Moterys norėtų pavartyti lengvo turinio žurnalų, ūkininkai Ūkininko patarėją ar Valstiečių laikraštį. Taip nebūna, kad nepatenkintume kokio skaitytojo norų. Aišku, dėl vieno skaitytojo neprenumeruotume atskiro leidinio. Yra nemažai norinčiųjų skaityti Akistatą, tačiau jos neprenumeruojame nei viešajai bibliotekai, nei jos filialams. Smurtą propaguojančių leidinių stengiamės išvis neužsakinėti. Tačiau su Lietuvos rytu šiuo metu kartu ateina bulvarinės Ekstra žinios. Gaila žmonių, kuriuos domina vien kriminalai. Mūsų atlikta analizė rodo, jog yra žmonių grupė, kuri užsisakytų vien Lietuvos ryto 5-ąjį puslapį. Tai tapo jų gyvenimo būdu. Merginos mėgsta pasklaidyti leidinius, kuriuose aptinka gyvenimo tikrovės neatspindinčių temų, jos yra dirbtinai padailintos ir išgražintos. Užtat norėtųsi, kad skaitytojai pamėgtų leidinius, rašančius apie dvasinius dalykus.
Gal tokių turtingų laikraščių, kaip Lietuvos ryto ar Respublikos,
leidėjai, kurie remia įvairiausius tuštybės renginius, savo leidinius
siunčia kaip labdarą?
Jie yra verslininkai ir taip elgtis nėra suinteresuoti. Darydami labdarą, jie prarastų dalį savo pelno. Aš puikiai suprantu, jog siųsti veltui nelabai ir nori, nes biblioteka yra masinio skaitymo vieta.
Ką darote, kad žmogų dominantis laikraštis ar žurnalas jį
pasiektų?
Senesnius laikraščius ar jų komplektus į vietą pristato filialų darbuotojai. Juos parsivežti padeda ir seniūnai. Dažnas mūsų svečias - Vadoklių seniūnas A. Pocius. Smilgių ir Perekšlių bibliotekininkai į miestą vyksta iš anksto aptarę savo reikalus. Ne vienas bibliotekininkas kartu yra ir kaimo bendruomenės pirmininkas, todėl jis suinteresuotas daryti viską, kas tik įmanoma, kad į nuošaliausias provincijos vietoves atkeliautų kultūra.
Penkiolikoje Panevėžio rajono bibliotekų veikia internetas.
Ar galima teigti, kad per jį dažniausiai ir susipažįstama ir su
laikraščiais?
Veltui buvo baimintasi, jog, atsiradus internetui, sumažės periodinės spaudos paklausa. Taip neatsitiko. Spausdinto žodžio išliekamoji vertė yra didesnė nei interneto. Popieriuje atspaustais tekstais domimasi ir po kelerių metų. Be to, skaityti laikraštį laikant jį rankose kur kas patogiau nei su jo turiniu susipažinti ekrane.
Kalbėjosi Bronius VERTELKA
Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|