Atnaujintas 2005 rugsėjo 21 d.
Nr.70
(1371)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

„Aušros“
žiburiui – 90

Susibūrė dabartiniai
ir buvę menininkai

Drobėse –
krikščionybė

Pažintis su rajonu –
per knygas

Dailininko
abstrakcijos –
gimtinėje

Prokuratūra
ir teismai
genocido byloje:
be teisinio, pilietinio
ir istorinio jausmo

Partizanų vado
nužudymo byla
vilkinama
jau trylika metų

Prezidentas
Aleksandras
Stulginskis – mūsų
gyvenimo pavyzdys

Vamzdis Baltijos
dugnu. Ką tai reikš
dujų aplenktai
Lietuvai?

Nustokite
palaimingai miegoti

Pilietinio
pasireiškimo viršūnė

Kas slypi už rusų
„kunigaikščių“?

Lietuva slepia
pasipriešinimo
okupacijai istoriją?

Po rinkimų –
pato situacija

Petras KATINAS

Angela Merkel ir Gerhardas
Šrioderis abu skelbia nugalėję
Vokietijos Bundestago rinkimuose
EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį 62 milijonai Vokietijos (daugiausia gyventojų turinti Europos valstybė) piliečiai rinko savo parlamentą. Šie rinkimai buvo priešlaikiniai ir juos išprovokavo valdančiosios socialdemokratų-žaliųjų, paprastai vadinamos „raudonai žaliosios“ koalicijos, vadovas kancleris Gerhardas Šrioderis. Tai kanclerio iniciatyva – jis suorganizavo Bundestage (parlamente) nepasitikėjimo savo vyriausybe klausimą, kad surengtų priešlaikinius rinkimus. G.Šrioderis tikėjosi, kad opozicijoje esantys krikščionys demokratai iki to laiko dar nespės kaip reikiant organizuoti rinkimų kampanijos. Kita vertus, skaudūs socialdemokratų pralaimėjimai Vokietijos žemių regioniniuose parlamentų rinkimuose rodė, kad delsti siekiant išlikti kancleriu trečiajai kadencijai nebėra kada. Tuo labiau kad pačioje Socialdemokratų partijoje prasidėjo didelis vidinis bruzdėjimas. Vienas Socialdemokratų partijos lyderių Oskaras Lafontenas, anksčiau pretendavęs net į Vokietijos kanclerio postą, sukūrė savo kairiųjų partiją iš „neatsisakiusiųjų principų“ socialdemokratų, o ypač iš buvusios Rytų Vokietijos komunistų. O.Lafontenas ir jo šalininkai paskelbė kanclerį G.Šrioderį išdavusį socialdemokratinius idealus, pamiršusį paprastų žmonių reikalus.


Spekuliacijų karuselė

Petras KATINAS

Šakių rajone, Jotyškių kaime,
sudužo Rusijos naikintuvas SU-27
Vido Venslovaičio nuotrauka

Moderniausiam Rusijos naikintuvui SU-27 pažeidus Lietuvos erdvę ir sudužus Šakių rajono Plokščių seniūnijos Jotyškių kaimo laukuose, dar neišsisklaidžius sprogimo dūmams prasidėjo gana neaiškūs mūsų Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadų pareiškimai. Ministras G.Kirkilas puolė aiškinti, jog rusų karinių oro pajėgų pažiba SU-27 neturėjo jokių blogų tikslų, nes esą sugedo jo navigacinė sistema, baigėsi kuras ir t.t. Ir dar – SU-27 nebuvo ginkluotas. Po kelių valandų pranešta, kad lėktuvas buvo ginkluotas tiktai 30 mm patranka, bet jame nebuvo jokių raketų. Panašiai kalbėjo ir kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus bei Gynybos štabo viršininkas generolas Vitalijus Vaikšnoras.


Susibūrimas Mūšios partizanų parke

Paminklas broliams partizanams
Katlioriams partizanų parke

Nenuilstantis Lietuvos partizanų kapelionas, monsinjoras, dimisijos pulkininkas Alfonsas Svarinskas parodė, kaip reikia gerbti partizanus. Sekmadienį, rugsėjo 18 dieną, išaušęs vaiskus, be jokio debesėlio saulėtas rytas rodė, jog Dievas pasirūpino, kad Lietuvos partizanų sąšauka šalia Ukmergės esančiame Mūšios partizanų parke būtų jauki, graži, patraukli.Tai monsinjoro iniciatyva surengta pavyzdinė partizanų pagerbimo ir paminklų pašventimų iškilmė.


Bažnyčios parama nuo uragano nukentėjusiems JAV žmonėms

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Paulius
Kordesas guodžia
nelaimės ištiktus amerikiečius

Šventojo Tėvo užuojauta

Popiežius Benediktas XVI kartu su viso pasaulio Katalikų Bažnyčia – nuo Lietuvos Rytų Europoje iki Ganos Vakarų Afrikoje – reiškė savo solidarumą Jungtinių Valstijų žmonėms, kuriuos ištiko didžiausia stichinė nelaimė šalies istorijoje. JAV katalikų episkopatas mobilizavo gerai išvystytą karitatyvinių organizacijų tinklą visose 195 diecezijose, kad suteiktų būtiniausią pagalbą pietines valstijas nuniokojusio uragano „Katrina“ gausioms aukoms, tapusioms bejėgėmis galingiausioje planetos valstybėje. Ši katastrofa parodė, kad dėl „šiltnamio efekto“ pasikeitusio klimato išaugusių gamtinių sukrėtimų akivaizdoje vienodai skaudžiai pažeidžiamos tiek turtingos, tiek ir vargingos visuomenės.


Filosofas, katalikiško jaunimo vadas

Konferencija filosofo dr. Juozo Girniaus gimimo 90-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupė konferencijos dalyvių
Sudeikių pagrindinėje mokykloje
Audronės Driskiuvienės nuotrauka

„XXI amžiuje“ jau buvo rašyta apie 2003-iųjų rudenį Utenos savivaldybėje įkurtos Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos veiklą, jos organizuotas arkivyskupui skirtas konferencijas bei kitus renginius garsinant šio Dievo tarno vardą. Po dvejų metų jau galima pasidžiaugti, kad minėtos komisijos veikla išaugo iš arkiv. M. Reiniui skirtų renginių.


Džiaukimės, ką šiandien turim

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Kūrybiniame literatų seminare.
Sėdi Anelė Šlapkauskienė
Aldonos MILIEŠKIENĖS nuotrauka

Lietuvos invalidų draugija Šventosios mokymo ir reabilitacijos centre organizavo penkių dienų poilsinį, kūrybinį literatų seminarą. Man teko laimė kartu su Anele Šlapkauskiene jame dalyvauti. Seminaro tema jau buvo pasiūlyta praeitais metais jo dalyvių, tai – meilė. Šįmet dalyvavo per 30 žmonių. Penketas iš jų su didele negalia, sėdintys vežimėliuose. Pirmą dieną susipažinome, gavome užduotis: vertinti draugo kūrybą ir sukurti naujus kūrinius apie meilę arba laisva tema. Tam buvo paskirtas laikas – kiekvieną dieną po pietų. Dėstytoja Paulina Žemgulytė supažindino su naujausios lietuviškos literatūros tendencijomis. Ji papasakojo vaizdelį, kai šalia grojančių muzikantų ir autorės, pardavinėjančios savo knygas, sėdi elgetos. Nežinia, kas daugiau susirenka?


Dailės dirbinių mugė

Bronius VERTELKA

Mažeikiškis skulptorius
Paulius Daujotas

Panevėžiui švenčiant savo 502-ąjį gimtadienį, dvi dienas jame vyko dailės dirbinių mugė. Jos dalyviai buvo daugiau nei šimtas tautodailininkų ir menininkų iš įvairių Lietuvos vietų. Pirmą kartą miesto savivaldybė ir šventinių renginių organizatorė Viešoji įstaiga „Jokastė“ jiems suteikė teisę prekiauti nemokamai.

Šiaip tyloka Kranto gatvė – viena seniausių Panevėžyje – dvi dienas buvo kupina šurmulio. Mugei vieta pasirinkta neatsitiktinai – ranka pasiekiamas miesto centras, čia pat stovi žilą senovę menantys pastatai. Savo dirbinius į mugę suvežė ar sunešė patys gamintojai, o ne kažkokie perpardavinėtojai. Joje buvo galima pamatyti tai, kas pačių jų rankomis sukurta ir pačių protu sumanyta.


Medžio skulptoriaus dovana

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Krakėse gyvenantis
medžio skulptorius Vytautas
Ulevičius, Tautodailininkų sąjungos
Panevėžio krašto skyriaus
pirmininkas Vidas Mažukna
ir Panevėžio miesto
meras Vitas Matuzas

Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus antrame aukšte jau galima aplankyti medžio skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus darbų nuolatinę ekspoziciją. Krakėse (Kėdainių r.) gyvenantis menininkas gimtajam miestui dovanojo per 40 savo kūrinių. Jų perdavimo Panevėžiui ceremonija vyko rugsėjo 2-ąją.

Pabūti kartu su garsiuoju medžio meistru V.Ulevičiumi atėjo palyginti daug jo talento gerbėjų. Tam laiko rado miesto meras Vitas Matuzas, jo pavaduotojas Petras Luomonas, savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, meno pasaulio žmonės. Iškilmes vedė kino ir teatro aktorius Algirdas Paulavičius. Jis pristatė V.Ulevičių kaip kūrėją.


Marcinkonyse susitiko
„senieji ir naujieji“ dzūkai

Rūta AVERKIENĖ

Kalbų nestokojo
rašytojas Kazys Saja
ir režisierius Jonas Jurašas
Autorės nuotraukos

Varėnos rajono savivaldybė garsėja netradiciniais projektais. Vienas tokių – kas antri metai organizuojami Varėnos krašto įžymybių – iš šio krašto kilusių arba sodybas čia turinčių šalies kultūros, meno, mokslo, verslo ir politikos žmonių susitikimai.

Į ketvirtąjį tokį sambūrį Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko etnografinės sodybos kieme, susirinko gerokai per šimtą žmonių su šeimomis arba draugais.


„Ramiai alsavo kelias po lietaus“

Liudas Gustainis

Vladas Vaitkevičius
Ričardo Šaknio nuotrauka

Tai eilutės iš poeto Vlado Vaitkevičiaus kūrybos lobyno.

Nežinau, kokiam žanrui reikėtų priskirti šitą mano rašinį. Tai galėtų būti ir visiškai naujas žanras, tarkim, alsuojantis kelias. Ne rašinys, ne recenzija, bet alsuojantis kelias.

V.Vaitkevičiaus dvasia kaip ramiai alsuojantis kelias.


Tarptautinis komunizmo teismas – kelias į teisingumo atkūrimą Europoje

Grupė konferencijos „Vilnius-2005“
dalyvių (iš kairės): Algirdas
Petrusevičius, prof. Ona Voverienė,
Auksė Skokauskienė,
Živilė Baltušnikaitė
ir Jadvyga Bieliauskienė
Algimanto Žižiūno nuotrauka

Praėjus šešiasdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo iki šiol pasaulis skaičiuoja savo aukas ir praradimus, patirtus dėl fašistinės ir nacistinės ideologijų ir jų sukelto pasaulinio karo. Niurnbergo teismas nubaudė karo nusikaltėlius ir atkūrė teisingumą. Nacių nusikaltėliai iki šiol vis dar ieškomi ir teisiami. Tačiau ne mažesnis nusikaltėlis – rusiškasis komunizmas ir komunistų partija, kaip represinė struktūra, išžudžiusi jų okupuotose šalyse per 110 milijonų žmonių.


Rudeninės astros Pauliui Širviui

Paulius Širvys

Paulius - artimas ir tolstantis

Pirmasis šio rudens Literatūrinis ketvirtadienis „Aušros“ bibliotekoje Žaliakalnyje, Kaune, buvo skirtas žinomo lietuvių lyriko Pauliaus Širvio 85-mečiui. P.Širvys – kaip ir niekada nuo mūsų nenutolstantys M.K.Čiurlionis, Vladas Šlaitas, Salomėja Nėris – tikras rudenio vaikas. Jis gimė 1920 m. rugsėjo 6-ąją Padustėlio kaime (Zarasų r.).


Padienininkai

Petras KATINAS

Vienas žinomiausių mūsų žurnalistų Valdas Vasiliauskas nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse – 1990 metų vasario pabaigoje – savaitraštyje „Literatūra ir menas“ įspėjo, kad Lietuvai bus prastai, jeigu nepergalėsime senų sovietinių tradicijų, o sovietinius „pogrindininkus“, karo veteranus ir stribus pakeisime „pertvarkos veteranais“. Ir kaip tik šie veteranai, pirmiausia partiniai „aparatčikai“, partokratai ir jų padienininkai sėkmingiausiai susitvarkė su šia užduotimi. Pasekmes visi matome praėjus penkiolikai metų po nepriklausomybės atkūrimo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija