Atnaujintas 2005 spalio 5 d.
Nr.74
(1375)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Oligarcho įspėjimas

Įtakingas Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ paskelbė Londone gyvenančio ir į didelę Kremliaus nemalonę patekusio Rusijos finansinio magnato Boriso Berezovskio straipsnį „Klaidingi Putino įsitikinimai“. Jį perspausdino ir kai kurie Maskvos laikraščiai pažymėdami, jog privalo suteikti tribūną B.Berezovskiui, nes dėl V.Putino vykdomos politikos viešos politinės diskusijos tampa vis retesniu reiškiniu. B.Berezovskis savo straipsnyje akcentuoja, jog esant tokiai situacijai, kai Kremlius bet kokius rinkimus pavertė parodija – režimo pakeitimas yra vienintelis kelias visiems, kurie siekia išgelbėti demokratinės Rusijos idėją. „Šiandien Rusijos valdžios klausimas jau nebegali būti sprendžiamas tiktai rinkimuose. Kaip jau įvyko Ukrainoje, Kirgizijoje ar Libane, klausimas bus sprendžiamas gatvėse“, – rašo B.Berezovskis.

Toliau B.Berezovskis pripažįsta, kad jis pats, būdamas artimu buvusio prezidento B.Jelcino ir jo aplinkos žmogumi, daug prisidėjo prie B.Jelcino sumanymo – išsirinkti savo įpėdinį.

„Šiandien Rusiją valdanti kagėbistinė-mafijinė struktūra manipuliuoja visuomenės nuomone, esą B.Jelcinas, asmeniškai pasirinkdamas savo įpėdinį, siekė, kad ateityje jis nebūtų apkaltintas būtais ar nebūtais pažeidimais. Iš tiesų mums, t.y. tiems, kurie ir pasirinko Putiną, buvo rekomenduota rasti žmogų, kuris sugebėtų tęsti B.Jelcino pradėtas reformas, o ne apgintų jį patį ar jo šeimą. Jelcinas – drąsus žmogus ir jis pirmiausia galvojo ne apie savo asmens saugumą, o apie demokratijos idėjos išsaugojimą. Tos idėjos, kurią jis ir atnešė Rusijai. Tačiau šiandien tai idėjai didelį pavojų kelia kaip tiktai jo pasirinktas įpėdinis“, – teigia B.Berezovskis.

Pripažindamas savo klaidą, kad nemažai prisidėjo prie V.Putino atėjimo į valdžią, oligarchas pažymi, kad nebuvo artimas V.Putino bičiulis, bet dirbo kartu su juo ir tikėjo jo nuoširdumu. Galiausiai daroma išvada, jog V.Putinas vykdo dabartinę savo politiką remdamasis įsitikinimu, kad tiktai valdžios koncentracija vienose rankose gali padaryti Rusiją galinga ir klestinčia valstybe. „Bet tai yra pati didžiausia klaida, kuri neišvengiamai nuves Rusiją į politinį krachą“, – sako B.Berezovskis.

Ne tik jis, bet ir kiti Rusijos politologai, ypač paskutiniuoju metu daugiau laiko praleidžiantys užsienyje, pažymi, kad kiekvienas žmogus, užimdamas aukščiausią postą valstybėje, padaro klaidų, netgi gana rimtų, ypač įvairių sukrėtimų laikotarpiu. Ir B.Jelcinas, žinoma, ne išimtis. Tačiau 1999 metų paskutinę dieną, prieš pasitraukdamas iš prezidento posto, jis atsiprašė Rusijos žmonių dėl karo Čečėnijoje. O V.Putinas absoliučiai nesugeba arba nenori net užsiminti apie savo nesėkmes ir klaidas netgi tada, kai jas mato visas pasaulis. Netgi jo bičiuliai Vakarų Europoje nors gana atsargiai, bet pripažįsta, jog V.Putinas iki šiol taip ir nesuprato, kad griežtai centralizuota politinė sistema visiškai nepajėgi suvokti savo pačios padarytų klaidų, kaip buvo ir SSRS laikais. Todėl ne tik B.Berezovskis, pareiškęs savo nuomonę straipsnyje „Le Figaro“, bet ir kiti politologai vis labiau įsitikina, kad V.Putinas, būdamas gana riboto išsilavinimo ir intelekto, veda Rusiją į panašią situaciją, kokia susidarė byrant Sovietų Sąjungai.

Savo straipsnį B.Berezovskis baigia tokia išvada: „Ir pats Putinas vis labiau suvokia, kad jo režimas bejėgis. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija ėmė elgtis taip agresyviai kaimyninių valstybių, ne tik Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu. Taip pat ji stengiasi išlaikyti savo karinį kontingentą visur, kur tiktai galima, pavyzdžiui, Padniestrėje, Abchazijoje ir kitur. Kremlius mano, kad savo veiksmais be ceremonijų „artimajame užsienyje“, gali įtikinti Rusijos piliečius savo visagalybe. Kadangi šiandien viešos diskusijos Rusijoje „iškastruotos“, o Kremlius gali suklastoti bet kokio lygio rinkimus, režimo pakeitimas yra vienintelis kelias tiems, kurie siekia išsaugoti demokratines idėjas Rusijoje. Nėra prasmės tikėti iliuzijomis. Tie, kurie pasisako prieš V.Putino režimą, turi pagaliau nuspręsti, ko jie siekia, ir griežtai pareikšti: jeigu režimas nesilaiko konstitucijos, žmonės turi teisę priversti režimą laikytis Pagrindinio Įstatymo visomis įmanomomis priemonėmis“.

Aišku, tuoj po šio B.Berezovskio straipsnio pasirodymo Kremliaus pareigūnai ėmė šaukti, kad Londone gyvenantis magnatas kartu su buvusiuoju premjeru Michailu Kasjanovu ir pasaulio šachmatų čempionu Gariu Kasparovu rengia sąmokslą prieš Putino valdžią. M.Kasjanovas bemat buvo apkaltintas neteisėtu buvusios SSKP ideologo M.Suslovo vilos privatizavimu. Dar daugiau, nuolat akcentuojama, kad M.Kasjanovas ir buvo tas „Miša – du procentai“. Esą tiek jis imdavo kyšių iš verslininkų. Buvusiam premjerui pateikiama ir kitų kaltinimų. Tačiau, kaip pažymėjo buvęs Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Skuratovas, dabar kurpiama byla M.Kasjanovui yra grynai politinė, nes prokuratūra, anot J.Skuratovo, Putinui valdant nieko daugiau ir nedaro, o tik tenkina politinius interesus.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija