Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievas, ciesorius ir Bažnyčia

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS

Homilija Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, pasakyta spalio 16 dieną

Nūdienos žmogus labai dažnai nori išvengti bet kokių pareigų. Jis nenori įsipareigoti nei Dievui, nei jokioms valdžioms. Krikščionio laikysena privalo būti kitokia. Kai fariziejai klastingai klausė Jėzų: „Mokytojau, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“ (Mt 22), šis atsakė: „Atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Taigi turime pareigų ir valdžiai, ir Dievui.

Ketvirtasis Dievo įsakymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ apima ne tik tėvus, su kuriais mus jungia kraujo ryšys, bet, kaip skelbia Katalikų Bažnyčios katekizmas, „taip pat visus žmones, kurie mūsų labui yra gavę iš Dievo valdžią visuomenėje“. Valdžia iš Dievo suprantama tik teisėta valdžia, tačiau negali būti laikoma valdžia iš Dievo, jeigu ji užgrobiama arba įgyjama apgaule, pavyzdžiui, paperkant žmones dovanomis, degtine ar melagingais pažadais.

Dievas suteikia valdžią asmenims ne tam, kad jie pavergtų kitus žmones, bet kad jiems tarnautų. Jėzus aiškiai yra pasakęs: „Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas“ (Mt 20, 26).

Vilniaus Arkikatedros varpinę vėl puošia atnaujintas kryžius

Ant Vilniaus Katedros varpinės sugrįžta restauruotas 300 lapelių aukso folijos padengtas trijų metrų skersmens kryžius Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Vilniaus Arkikatedros varpinei sugrąžintas restauruotas 300 lapelių aukso folijos padengtas trijų metrų skersmens kryžius.

„Atnaujintas, paauksuotas ir kupoliukas, ant kurio buvo pritvirtintas kryžius. Jau matyti ir naujai vario skarda uždengtas varpinės viršus. Nuėmus pastolius visu gražumu suspindės miestiečių ir sostinės svečių susitikimo širdis - mūsų katedros varpinė“, - džiaugėsi Arkikatedros administratorius kun. Ričardas Doveika.

Švč. Mergelės Marijos Lurdietės grotos įkūrimo 100-metis

Tėvas Adomas prie naujojo kryžiaus

Plungė. Rugsėjo 11 dieną Plungės parapija šventė Švč. Mergelės Marijos Lurdietės įkūrimo 100 metų jubiliejų ir naujo kryžiaus pašventinimą. Iškilmingą Sumą aukojo ir pamokslą sakė Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys. Koncelebracijoje dalyvavo tėvas Adomas Milašius, OFM Cap. Giedojo parapijos choras.

Sutvirtinimo sakramento iškilmės

Vysk. Jonas Boruta, SJ, teikia Sutvirtinimo sakramentą. Dešinėje – kun. Jonas Ačas

Upyna-Varsėdžiai-Girdiškė. Spalio 8-ąją, šeštadienį, didelės iškilmės įvyko Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo, Varsėdžių Šv. Roko ir Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčiose. Jose Telšių vyskupijos vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, šių parapijų katalikiškų šeimų mergaitėms ir berniukams, sulaukusiems trylikos ir daugiau metų, suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

Kryžius žuvusiems Smaltiškio kaime

Prie paminklinio kryžiaus – jį pašventinęs mons. Alfonsas Svarinskas ir kryžiaus autorius, buvęs tremtinys Bronius Tvarkūnas

SKIEMONYS. Spalio 9 dieną į Švč. M.Marijos Aplankymo bažnytėlę susirinko gausus būrys žmonių. Prieš šv. Mišias iškilmingai įnešamos vėliavos: Vytauto, Algimanto, Vyčio apygardų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių. Šv. Mišias aukojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jose giedojo Anykščių tremtinių ir Panevėžio šaulių chorai. Po šv. Mišių važiavome į Voversių kaimą, prie paminklinio kryžiaus, kuriame įamžintos septynių „Žėručio“ būrio vado Hendriko Ruškulio-Liūto partizanų, žuvusių 1945-1947 metais Smaltiškio kaime pavardės: Jonas Kairys, Sarapinas Kvaselis, Bronius Morkūnas, Petras Morkūnas, Jonas Ruzgus, Drilinga, Vitas Žičkus.

Bažnyčios šventė – drauge su vyskupu

Jonaviečių procesija iš bažnyčios į adoracijos koplyčią ankstyvą spalio 14-osios rytmetį Autorės nuotrauka

UPNINKAI. Spalio 2 dieną Švč. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Mykolo atlaidai ir maldos namų 160-metis. Tą sekmadienį čia taip pat lankėsi Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas bei kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas. Į bažnyčią ir šventorių susirinko gausus būrys parapijiečių.

Tikybos mokytojai gilina žinias

Kun. Kęstutis Pajaujis pateikė seminaro dalyviams daug žinių apie Mariją. Sėdi (iš kairės): Gargždų klebonas kan. Jonas Paulauskas, šalia - Švietimo skyriaus vyr. specialistė Teresė Vaičiulienė

Klaipėdos rajono tikybos mokytojai spalio viduryje rinkosi į antrąjį šiais mokslo metais metodinį seminarą Gargžduose. Šio seminaro tikslas buvo pagilinti žinias apie Švč. M.Mariją, jos misiją mūsų išganymo istorijoje.

Seminarui vesti pasikvietėme Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoją kun. pedag. lic. Kęstutį Pajaujį. Žinojome, kad jis yra didis Švč. M. Marijos mylėtojas, aktyvus pamaldumo į Ją platintojas. Seminaro tema buvo „Marijos vaidmuo istorijos eigoje“.

Jadvyga Damušienė. Žingsniai į šviesą

Benjaminas ŽULYS

Jadvyga Damušienė

„Visą laiką ilgėjomės Lietuvos...“

Iškili lietuvių išeivijos dukra, štai jau aštuoneri metai sugrįžusi į savo tėvynę, Jadvyga Damušienė pažymi savo garbingą gyvenimo jubiliejų.

Už langų – tikras ruduo, tačiau jaukaus buto Vilniaus Kaštonų gatvėje šeimininkės ponios Jadvygos sieloje tų rudeniškų nuotaikų visai nepajustum. Drauge su savo vyru, žinomu lietuvių išeivijos veikėju dr. prof. Adolfu Damušiu ji nuėjo ilgą ir garbingą kelią, puoselėdama Amerikoje lietuvybę, jos krikščioniškas, tautines tradicijas, berdama gėrio ir dvasinio grožio sėklas amerikietiškoje dirvoje. Dabar Lietuvoje J. Damušienė tarsi gurkšniais semia pasiilgto lietuviškumo versmes, džiaugiasi, kad vėl tėvynėje. Tad ir tas vėlyvas ruduo jai visai ne ruduo, o dar viena šviesi spalva gražaus gyvenimo paveiksle.

Jaunųjų maldininkų kelionės į atlaidus

Leipalingio maldininkai Marijampolėje

Gražus prieškario Lietuvos tikinčiųjų paprotys – lankytis artimiausiose parapijose vykstančiuose atlaiduose – okupacijos metais buvo varžomas. Ypač persekiojamas buvo jaunimas. Todėl žmonių, vykstančių į susitelkimo maldai vietas, mažėjo. Šventoves lankydavo tik dvasininkai, stiprūs, nepalaužiamos valios, Viešpaties galia pasikliaujantys žmonės.

Rietavo savivaldybės penkerių metų kraitis

Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas Autoriaus nuotrauka

Prieš penkerius metus, pavasarį, Rietavas įgijo savivaldą. Atsirado penkios naujos – Rietavo miesto, Rietavo, Daugėdų, Medingėnų ir Tverų seniūnijos. Bendras jų plotas – 58,6 tūkst. ha (iš jų 51 proc. užima miškai, 37 proc. – žemės ūkio naudmenos, 1,53 proc. – vandenys). Savivaldybės teritorijoje gyvena per vienuolika tūkstančių žmonių. Kaip keitėsi jų buitis ir kasdieninis gyvenimas per pastaruosius penkerius metus „XXI amžius“ bandė sužinoti pokalbyje su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu DIČIŪNU (meras tuo metu atostogavo).

Krikščioniškosios demokratijos svarbą patvirtino tarptautinė konferencija

LKD vicepirmininkas dr. Algirdas Šakalys ir Olandijos Eduard Frei fondo prezidentas dr. Janas van Larhovenas

Spalio 22-23 dienomis Vilniuje, „Novotel“ viešbutyje, vyko tarptautinė konferencija „Krikščioniškosios demokratijos ateitis Baltijos šalyse“. Konferencijoje dalyvavo Olandijos parlamente turinčios daugiausia vietų (40 iš 150) Krikščionių demokratų sąjungos direktorius Meindertas Stolkas , delegacija iš Estijos „Pro Patria“ sąjungos, šį mėnesį vykusiuose savivaldos rinkimuose gavusi 8,58 proc. rinkėjų balsų , bei Baltarusijos Piliečių jungtinės partijos vicepirmininkė Ludmila Hraznova.

Skersvėjai

Petras KATINAS

„Viena partija – viena tiesa!“. Daugelis dar prisimena šį garsųjį šūkį, skambėjusį per visus ilgus okupacijos dešimtmečius. Juo vadovavosi ne tik to meto, bet ir atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valdančioji partinė nomenklatūra, dar vadinta partiniu-ūkiniu aktyvu. Bet net blogiausiame sapne tos nomenklatūros viršūnėms, pradedant pačiu pirmuoju sekretoriumi, negalėjo prisisapnuoti, kad šitą partiją sparčiai ims stumti iš valdžios kita, dar agresyvesnė ir ciniškesnė grupuotė, pasivadinusi Darbo partija.

„XXI amžiaus“ redakcija
išleido 2006 metų
katalikišką kalendorių (dviejų spalvų).

Kaina priklauso nuo perkamų egzempliorių skaičiaus:

1 – 10 egz. – 50 ct, 11 – 100 egz. – 45 ct,
101 – 1000 egz. – 40 ct, 1001 – 3000 egz. – 35 ct.

Norintieji įsigyti kreipkitės:
a.d. 211, LT – 44003 Kaunas – C,
arba užeikite į redakciją
Kaune, Senamiestyje, Papilio g. 5.
Taip pat galima kreiptis telefonais:
(8-37) 22-49-42, 20-77-78.