Atnaujintas 2005 lapkričio 18 d.
Nr.87
(1388)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Pagarba gimtinei
ir laisvės kovų aura

Šviesų ežeras
Vėlinių naktį kapinėse

Mirė Pandėlio
klebonas

Mirė Papilės
klebonas

Amžinai šiuolaikiška
krikščionybė

Pretendentas
į Europos čigonų
karaliaus sostą
iš Moldovos

Nesvarbu, kas
atsitiko, svarbiausia –
kaip raportuosi

„Kad jie kalbėtų
mums...“

Švęskime šventę
„Šventieji laimi“

Popiežius priėmė Irako prezidntą

Popiežiaus Benedikto XVI ir
Irako prezidento
Džalalo Talabanio susitikimas

Neseniai referendumu Irake patvirtinta šalies konstitucija, ir nesibaigiantys teroristiniai išpuoliai buvo pagrindinės pokalbio tarp popiežiaus Benedikto XVI ir Irako prezidento Džalalo Talabanio temos per jų susitikimą Vatikane lapkričio 10 dieną.

Kaip nurodė ASIA NEWS ir kitos tarptautinės katalikų žinių agentūros, Irako valstybės vadovas patvirtino Šventajam Tėvui, kad naujoji konstitucija garantuoja teises ir laisvę šalies krikščionių mažumai. Pati privati audiencija, kuri, kaip įprasta tokiais atvejais, užtruko apie 20 minučių, vėliau buvo apibūdinta kaip įvykusi „labai nuoširdžioje“ atmosferoje.


Visuotinio broliškumo liudytojas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
sveikinasi su į beatifikaciją
atvykusiais Sacharos
tuaregų genties atstovais

Tarp pastarosiomis savaitėmis paskelbtų naujų Bažnyčios palaimintųjų savo gyvenimo dramatiškais pasikeitimais ypač išsiskiria praėjusį sekmadienį, lapkričio 13 dieną, Romoje beatifikuotas Dievo tarnas kunigas Šarlis de Fuko (brolis Jėzaus Karolis) (1858-1916), prancūzų armijos karininkas, po atsivertimo tapęs vienuoliu atsiskyrėliu ir atsidėjęs vargšų ir apleistųjų tarnystei Šiaurės Afrikoje. Gavęs įkvėpimą ir dvasinę stiprybę iš Jėzaus „užslėpto gyvenimo“ Nazarete ir ilgalaikės adoracijos prie Švč. Sakramento, palaimintasis Š.Fuko mokė, kad misionieriai turi skelbti Evangeliją ne tik žodžiais, bet ir džiaugsmingu neturto gyvenimu, dalydamiesi likimu ir rūpesčiais su paprastais aplinkos žmonėmis.


Mykolas Krupavičius ir Veiveriai

Justinas ADOMAITIS

Veiverių klebonas kun. Kazimieras
Skučas prie jį krikštijusio
kun. Mykolo Krupavičiaus
paaukštintos ir praplėstos bažnyčios

Lietuvoje plačiai minimos pirmosios žemės reformos autoriaus, buvusio Lietuvos žemės ūkio ministro, politiko ir visuomenės veikėjo Mykolo Krupavičiaus (1885-1970) 120-osios gimimo metinės. Įdomus ir pamokantis prelato pėdsakas Veiveriuose (Prienų r.), kur jis dirbo klebonu 1933-1935 metais. Jį prisimena ir senieji veiveriškiai.

„Kunigas Mykolas Krupavičius mane krikštijo“, – sako Veiverių parapijos klebonas kun. Kazimieras Skučas. Ir šis prieš daugelį metų Veiverių bažnyčioje įvykęs aktas turėjo lemtingos įtakos ne tik K. Skučo kunigystės pašaukimui, bet ir polinkiui į dvasinio gyvenimo bei žemdirbio pajautų dermę.


Kelionė gėrio ir grožio link

Kun. Robertas GRIGAS

(Tęsinys. Pradžia Nr. 83, 85)

Prie monumento Antrojo
pasaulinio karo aukoms Amsterdame

Rugpjūčio 22-oji. Važiuojame į Amsterdamą. Paulius pritaria žiniasklaidos suformuotai nuomonei, kad tai – nuodėmių miestas, ir dėl didelio nusikalstamumo pataria atidžiau saugoti kišenes. Aplinkui kanalai, laivai – kaip Venecijoje. Netoli Roterdamas – didžiausias pasaulio uostamiestis, kasmet dėl pirmosios vietos pagal laivybos apimtis besivaržantis su Šanchajumi. Iš tiesų Roterdamą sudaro beveik tūkstančio uostų konglomeratas. O Amsterdamą atrandame tiesiogine žodžio prasme skęstantį šiukšlėse. Mus lydintys Paulius ir žurnalistas Fransas Hopenbrouversas kiek sutrikę aiškina, kad tai nėra įprastinis vaizdas, kad išvakarėse vyko burinių laivų manifestacija su 1,5 mln. dalyvių, o šiandien – sutapk tu man! – šiukšliavežiai paskelbė streiką.


Įamžinome skaudžią žūtį

Mons. Alfonsas Svarinskas,
jaunieji šauliai bei žuvusiųjų
giminaičiai prie paminklo kovotojams

DIDKIEMIS. Spalio 23 dieną buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, žuvusiųjų giminės, kariškiai, rajono šauliai, svečiai iš Šilutės, Tauragės, Jurbarko rinkosi į Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčią, kur partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas aukojo šv. Mišias už 1947 m. balandžio 7 d. žuvusius „Margio“ būrio partizanus ir rėmėjas – ryšininkes.


Mokykla paminėjo vyskupo gimimo
130-ąsias metines

Vyskupas Jonas Kauneckas,
Kazimiero Paltaroko vidurinės
mokyklos direktorė Gražina
Gailiūnienė ir mokytojas Vasilijus
Semčičinas prie Kristaus
Karaliaus Katedros kriptos

Panevėžys. Spalio mėnesį Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla, švenčianti 15-ąjį savo gimtadienį, iškilmingai minėjo vyskupo Kazimiero Paltaroko gimimo 130-ąsias metines. Renginiai vyko visą savaitę (spalio 17-22 dienomis). Degantį fakelą, kaip neblėstantį atminimo simbolį, iš vyskupo gimtinės – Pakruojo rajono Gailionių kaimo 50 kilometrų nešė mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai su mokytoju Vasilijumi Semčičinu ir, finišavę mokyklos stadione, įteikė vyskupui Jonui Kauneckui, kuris jaunatviškai apibėgo visą ratą. Po to estafetę visi mokiniai su auklėtojais, vadovaujami Kęstučio Meliūkščio, bėgo 130 kilometrų.


Atidengtas pirmasis paminklas Lietuvos partizanų motinai

Partizanų motinos portretą
iš ąžuolo išdrožė garliaviškis
tautodailininkas Adolfas Teresius

DOMEIKAVA. Spalio 30-ąją Lietuvos Kankinių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos partizanų motinas. Jas aukojo Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir klebonas kunigas Robertas Skrinskas. Pamoksle monsinjoras priminė Lietuvos partizanų motinų nenumaldomą skausmą: „Yra daug pavyzdžių, kai partizaninėje kovoje žuvo daug brolių ir seserų iš vienos šeimos. Štai prie Luokės žuvo septyni broliai Vasiliauskai. Prie Šilavoto (Prienų r.) – penki broliai ir sesuo Sanvaičiai, o kitus penkis KGB nukankino. Motina išprotėjo. Kaimynai ją slapstė, maitino ir globojo. Ukmergės aps., Siesikų vls. (dabar Taujėnų sen.), Aukštuolių kaime, gyveno katalikiška Katliorių šeima, o jos penki broliai partizanai žuvo už Lietuvos laisvę.


Zervynų kaime degami Vėlinių laužai

Rūta AVERKIENĖ

Zervyniškiai prie Vėlinių
laužo kaimo kapinaitėse

Zervynose vėlyvas ruduo. Kaip niekur kitur jis gerai jaučiamas stovint ant Zervynų kalnelio, šalia kaimo kapinaičių, ir žvelgiant į sužibusiu pabirusių klevų ir liepų lapų auksu nuklotus zervyniškių kiemus ir pakeles.

Tylus Zervynų kaimas rudenį. Zervyniškiai sako, jog tylus todėl, kad senėja kaimas, nyksta. Jame tebegyvena tik 64 gyventojai, beveik visi pensinio amžiaus. Todėl artėjant Vėlinėms ir stovint šalia kaimo kapinaičių atrodo, kad išėję į nebūtį zervyniškiai nuo kalnelio stebi tyliai nykstantį kaimą.


Ir kunigas, ir menininkas

Kunigo, dailininko dr. Pijaus Brazausko 100-osioms gimimo metinėms

Kun. dr. Pijus Brazauskas

Pijus Brazauskas – kunigas, dailininkas, Markizo Džiuzepės Skiklunos tarptautinio universiteto garbės daktaras... Tai kelios šykščios enciklopedinės eilutės apie iškilų dvasininką, iš tiesų nepaprastą asmenybę.

Kunigas Pijus gimė 1905 m. lapkričio 28 d. garsioje ir gausioje ūkininko Pijaus Brazausko ir Katarinos Dičpinigaitytės šeimoje Bartininkų kaime, Pilviškių valsčiuje, tuometėje Vilkaviškio apskrityje. Mažasis Pijukas, per krikštą gavęs tėvo vardą, augo gražioje ir ramioje Suvalkijos sodžiaus aplinkoje. Anksti pradėjęs lankyti Bagotosios pradžios mokyklą, pasižymėjo dideliais gabumais. Vyriausiojo brolio Jono parengtas, 1919 metais iškart įstojo į 2-ąją Rygiškių Jono gimnazijos klasę. Jau čia atsiskleidė ryškus vaikinuko polinkis į meną. Ramaus būdo ir gilaus mąstymo jaunuolis, anksti suvokęs amžinąsias vertybes, galbūt ir paskatintas garbių giminės kunigų, vis dėlto pasirinko kunigystės kelią. 1930 metais baigė Gižų kunigų seminariją ir vyskupo Antano Karoso buvo įšventintas į kunigus.


Susiliejimas

Petras KATINAS

Be paliovos aimanuojant, kaip sunku sukurti pilietinę visuomenę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje posovietinėje erdvėje, visuotiniai pripažįstant, kad nepagydomai buvo suluošinti daugelio žmonių protai ir mąstysena, vis skelbiant duomenis, kiek procentų Lietuvos gyventojų ilgisi komunistinių laikų, pamirštami kiti svarbūs dalykai. Vargu ar kas, išskyrus degradavusį vadinamąjį liumpenproletariatą, trokšta grįžti į komunistinio totalitarizmo laikus.


Nelik be vienintelio katalikiško laikraščio

Du kartus per savaitę
TREČIADIENIAIS IR PENKTADIENIAIS

- religinių įvykių kronika iš visos Lietuvos
- žinios iš krikščioniškojo pasaulio
- garsūs atlaidai ir kitos bažnytinės šventės
- šmaikštūs politiniai komentarai
- diskusijos ir analizės
- atgaiva sielai ir dvasiai
- žymūs Bažnyčios ir kultūros žmonės
- skaitytojų nuomonės, laiškai, pastabos
- kultūra
- literatūros ir meno naujienos
- TV programos visai savaitei
(tik penktadieniais)

Kiekviename „Lietuvos pašto“ skyriuje
priimama prenumerata 2006 metams!
SKUBĖKITE!

„XXI amžiaus“ prenumeratos kainos (Lt):

Numeris Indeksas 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 12 mėn.
Abu numeriai 0028 17 51 102 204
Abu numeriai
pensininkams
ir neįgaliesiems

0029 16 48 96 192
Tik trečiadienio
arba penktadienio
numeriai
0151, 0153 8,50 25,50 51 102
Tik trečiadienio
arba penktadienio numeriai pensininkams
ir neįgaliesiems
0152, 0154 8 24 48 96

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija