Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Festivaliai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mirė vienas žymiausių baltistų V.Toporovas

Akademikas Vladimiras Toporovas

Pirmadienį mirė žymus Rusijos kalbininkas ir literatūrologas, vienas garsiausių pasaulio baltistikos tyrinėtojų akademikas Vladimiras Toporovas. 1928 metais Maskvoje gimęs V.Toporovas tyrinėjo istorinę morfologiją, leksiką, onomastiką, mitologiją, tautosaką. Jis taip pat buvo žinomas ir kaip Bažnyčios istorijos tyrėjas. V.Toporovas 1951 metais baigė Maskvos valstybinio universiteto filologijos fakultetą, o nuo 1990 metų buvo Rusijos mokslų akademijos (RMA) akademikas. Iki pastarojo laiko jis dirbo RMA slavistikos institute. Žodyno „Prusskij jazyk“ („Prūsų kalba“) autorius. Parašęs beveik du šimtus mokslinių darbų iš baltų folkloro, lingvistikos, poetikos ir kultūrologijos sričių. Vienas Maskvos semiotikos mokyklos įkūrėjų. Iš viso jo plunksnai priklauso apie 1200 knygų ir mokslinių straipsnių.

Įamžintas laisvės gynėjo T. Masiulio atminimas

Paminklą laisvės gynėjui T.Masiuliui šventina kun. Remigijus Kuprys Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

40-metį švenčiančios Kauno Petro Vileišio (buvusios 24-osios) vidurinės mokyklos kieme penktadienį iškilmingai atidengtas paminklas buvusiam šios mokyklos auklėtiniui, laisvės gynėjui Titui Masiuliui. Paminklą atidengė miesto meras Arvydas Garbaravičius, o pašventino kun. Remigijus Kuprys. Ceremonijoje dalyvavo T.Masiulio mama Vitalija Krivickienė ir seserys Giedrė, Rima ir Vitalija. Mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė sakė, kad šis jos auklėtiniui skirtas paminklas dabartiniams mokiniams primins kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Joną Basanavičių primins kamerinis paminklas Vilniuje

Gėlės prie dr. Jono Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklo Roko Medonio (ELTA) nuotrauka

Pagerbti Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus atminimą nuo šiol bus galima ne tik Vilniaus Rasų kapinėse, bet ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose.

Čia, kur prieš 100 metų posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, penktadienį iškilmingai atidengtas J.Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas, kurio autorius - profesorius Gediminas Jokūbonis. Gruodžio 5 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečio minėjimas.

Prel. Mykolas Krupavičius KGB bylų puslapiuose

Darius Juodis

VLIK’o delegacija Romoje 1950 metais. Sėdi (iš kairės): V.Sidzikauskas, prel. M.Krupavičius, vysk.P.Bučys, S.Lozoraitis, V.Lozoraitienė, J.Brazaitis. Už jų Romoje gyvenantys lietuviai Nuotrauka iš žurnalo „Lietuvių dienos“

Prel. M.Krupavičius pateko į lietuviškos sovietinės valdžios akiratį jau 1940 metų vasarą, kuomet nuo liepos 1 dienos jam ir kitiems nutrauktos mokėti valstybinės pensijos, kaip tariamai nenusipelniusiems asmenims. Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad sovietinis saugumas prelatu labiau susidomėjo po jo parašyto memorandumo sovietų valdžiai pasirodymo. Galima teigti, kad šis dokumentas netgi paskatino atkreipti didesnį dėmesį į prel. M.Krupavičiaus asmenybę. Po memorandumo įteikimo, pas prelatą buvo nusiųsti atitinkami asmenys (dokumentuose įvardijami kaip drg. Oskar ir Kliučiarev), kurie turėjo išsiaiškinti dokumento autoriaus tikrąjį požiūrį ir nuotaikas.

Netekome žymaus literatūrologo

Prof. Rimvydas Šilbajoris

Eidamas 80-uosius metus, šeštadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė vienas žymiausių literatūros kritikų, egzodo literatūros tyrinėtojų, Ohajo universiteto slavų literatūrų ir kalbų profesorius Rimvydas Pranas Šilbajoris.

Tai puikiai savo iškiliais darbais žinoma asmenybė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio literatūrinei bendruomenei. Jis gimė 1926 m. sausio 6 d. Kretingoje, mokėsi Kretingos progimnazijoje. Baigiantis karui, 1944 metais kartu su tėvais pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV, nuo 1963 metų profesoriavo Ohajo valstybiniame universitete.