Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Skliautai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šv. Mišiose Pažaislio bažnyčioje giedojo Kauno valstybinis choras

Pažaislio Švč. M.Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje gieda Kauno valstybinis mišrus choras (meno vadovas ir dirigentas prof. Petras Bingelis)

Šiais metais Šv. Kazimiero seserų kongregacija, įsikūrusi Pažaislio kamaldulių vienuolyno patalpose, susilaukė itin didelio dėmesio. Kauno miesto inteligentija, architektūros specialistai, menotyrininkai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, kurios tikslas – išsaugoti Pažaislio architektūrinį kamaldulių ansamblį, ėmėsi garsiai kalbėti apie nepatenkinamą Pažaislio architektūros ansamblio (statinių, freskų, šildymo, vėdinimo) būklę, surengė ne vieną susirinkimą padėčiai aptarti. Šių metų rudenį Vilniuje Lietuvos kultūros ministerijoje vyko pasitarimas apie neatidėliotiną pagalbą vykdant restauracinius darbus Pažaislio vienuolyne.

Širdies ir muzikos bendrystė

Rūta JONUŠKIENĖ

Scenoje - Uteniškių mėgstama „Gija“, vadovaujama Kęstučio Čiauškos

Utenoje didžiaisiais armonikų atlaidais vadinama Lietuvos kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika“ paskutinį lapkričio savaitgalį į Utenos kultūros centrą sukvietė liaudiškąsias muzikavimo tradicijas puoselėjančius kolektyvus iš įvairiausių Lietuvos kampelių. „Visi keliai veda į Uteną“, - šmaikštavo muzikantai, jau šešioliktąjį kartą iš eilės atvežę uteniškiams skambių dainų, trankių polkų, ilgesingų valsų, subtilaus humoro ir gražių dvasinės bendrystės valandų.

Įkvėpimo sala atveria paslaptis

Marius GLINSKAS

Unikalioje Šilavoto sodyboje lankėsi ir menininkai. Iš kairės: dailininkas Alfonsas Vilpišauskas, mokytoja Virginija Maščinskienė ir jonavietė dailininkė, poetė Stasė Kuzerytė-Ragelienė

Septyniuose namuose, prisišlieję prie išretėjusios pamiškės, daugiau nei prieš šimtmetį apsigyveno keturiolika moteriškaičių, besirinkdavusių draugėn giedoti litaniją, mokyti vaikus rašto, katekizmo. Dabar belikę trys autentiški pastatai – namelis, tvartelis, svirnas, kiti vėliau, jau sovietmečiu, pristatyti trobesiai, nes ir tada ne viena moteriškė išeidavo iš miestelio ir įsikurdavo čia, maždaug per 700 m nuo bažnyčios, kad pratęstų savo pirmtakių tradicijas – rengti vaikus Pirmajai Komunijai, nevergauti kolūkiui už skurdžius darbadienius.

Kiauri stogai kelia pavojų etnografinei sodybai

Panevėžio rajone esančios Smilgių etnografinės sodybos pastatams reikia geresnių stogų

Beveik prieš tris dešimtmečius iš aplinkinių kaimų į Smilgių miestelį buvo atvežti ir sustatyti gyvenamasis namas, pirtis, kluonas, klėtis ir tvartas. Prie sodybos atsirado ir kalvė, jau kaip atskiras statinys. Taip buvo atkurta XIX a. pabaigos-XX a. pradžios vidutinio ūkininko sodyba. Tuo metu jos priežiūra rūpinosi Smilgių kolūkis. Prieš 11 metų, vykdant vietinės valdžios reformą, sodyba atiteko Panevėžio miesto kraštotyros muziejui.

Adventinis susitikimas

Kačerginės jaunimas sveikino svečius ir šiam renginiui prisiminti įteikė žvakides. Dešinėje – Marija Macijauskienė

Pušys, smėlio ir asfalto takai takeliai, neaukštas, anksti temstantis gruodžio pradžios dangus. Atrodo, ošiančios medžių viršūnės tarsi atneša iš tolybės, iš nebūties, šiame gražiame Kauno krašto kampelyje, Kačerginėje, gyvenusių, poilsiavusių, besigydžiusių ar trumpam į ją užsukusių ir, žinoma, čia kūrusių rašytojų Jono Biliūno, Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Stonio, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro ir vertėjo Juozo Urbšio, režisieriaus Antano Sutkaus ir kitų tautos šviesuolių balsus... Gruodžio 3-iąją jaukioje, originaliai papuoštoje Kačerginės pagrindinės mokyklos salėje su Kačerginės gyventojais susitiko poetė, memuaristė, žurnalistė Marija Macijauskienė, aktorius ir poetas Antanas Žekas, fotografas Ričardas Šaknys ir šių eilučių autorius.

Dramos teatras visada rimtas, bet visada gyventi rimtai - negalima

Doc.dr.Antanas KIVERIS

Daugpilio (Latvija) dramos teatre įvykusio režisieriaus Egidijaus Mažinto muzikinio spektaklio „Karambolina“ (pagal komp.I.Kalmano lyriškiausią operetę „Monmartro žibuoklė“) premjeros akimirka

Neseniai Daugpilio (Latvija) dramos teatre įvyko režisieriaus Egidijaus Mažinto muzikinio spektaklio „Karambolina“ (pagal komp.I.Kalmano lyriškiausią operetę „Monmartro žibuoklė“) premjera. Išbaigtą, įdomų ir stilingą prieškario prancūzišką kabaretą su šokiais, dainomis, socialinio ir politinio to meto gyvenimo aktualijomis stebėjo grupė žiūrovų, atvykusių iš Vilniaus.

Profesionaliosios lietuvių dailės patriarchas

Skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus 120-osioms gimimo metinėms

Petras KATINAS

Skulptorius Antanas Aleksandravičius apie 1939 metus

Dar tais metais, kai Lietuvoje viešpatavo gūdi komunistinės ideologijos naktis, minint skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus gimimo 100-ąsias metines, viena menotyrininkė rašė, jog skulptorius buvo kaip senas ąžuolas, nepasidavęs jokiems modernizmo ar pseudomodernizmo vėjams, ir kartu su negausiu amžininkų būriu – P.Rimša, J.Zikaru, R.Šklėriu – kūrė lietuvių profesionaliosios skulptūros pamatus. Tiems pamatams kurti A.Aleksandravičius paskyrė visą savo gyvenimą, nuo pat ankstyvosios jaunystės iki gilios senatvės nepaleidęs iš rankų skulptoriaus įrankių.

„Grynuoliai“

Petras KATINAS

Sukako vieneri metai nuo vadinamosios keturių partijų koalicinės Vyriausybės darbo. Atrodo, pernelyg didelių liaupsių nesusilaukta. Premjeras tiktai pagyrė pats save pabrėždamas, kad praėję metai buvo sėkmingiausi per visus penkerius jo vadovavimo Vyriausybei metus. Pasigyrimai trafaretiniai – ekonomika kyla, biudžetas pilnėja, nedarbas mažėja, auga pensijos ir atlyginimai. Tik šį kartą dvaro rašytojai nepaskelbė knygos, liaupsinančios Vyriausybę, kaip tai buvo anksčiau padaryta, kai Vyriausybėje tvarkėsi socialdemokratai ir socialliberalai. Tiesa, A.Brazauskas prisipažino, jog dirbti koalicijoje yra nelengva. Kitaip tariant, kiekvienas partneris traukia antklodę į save.