Atnaujintas 2005 gruodžio 28 d.
Nr.98
(1399)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Moterų kūrybos atvertis. Tryliktoji

Alfas PAKĖNAS

Kaune, Maironio lietuvių literatūros
muziejuje, vykusio moterų kūrybos
vakaro, tryliktą kartą subūrusio
kaunietes į gražų prieškalėdinį
renginį, dalyvės

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vykęs moterų kūrybos vakaras tryliktą kartą subūrė kauniečius į gražia tradicija tapusį prieškalėdinį renginį.

„Tryliktą dieną tryliktu numeriu pažymėtuose Maironio namuose ir jau tryliktą kartą“, – skaičių magijos žaisme renginį pradėjo muziejaus vadovė ir vakaro vedėja Aldona Ruseckaitė, prieš dešimt metų prikėlusi iš laiko gilumos ir atgaivinusi moterų literatūros, muzikos – šįkart ir dailės – prieškalėdinių vakarų tradiciją. Bene vienintelę kultūrinėje Lietuvos erdvėje.

Pirmasis moterų literatūros vakaras įvyko 1930 m. gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje Laisvės alėjoje. Jį rengė studentės ateitininkės. Renginys sukėlė gyvą atgarsį. Jame savo naujausią kūrybą skaitė dar jaunutė, tik antrąjį eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“ (1931) rengianti Salomėja Nėris, mergaitišku ilgesiu trykštančius, džiaugsmingus eilėraščius rašanti Gražina Tulauskaitė, dar jaunos kūrėjos Nelė Mazalaitė, Petronėlė Orintaitė, Bronė Buivydaitė ir jau gyvenimo bei kūrybos patirties turinčios Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kitos. Žurnalas „Židinys“, kurį tuo metu redagavo Vincas Mykolaitis-Putinas, rašė: „Ateitininkės literatės suruošė tokį dalyką, kokio Kaunas nebuvo matęs!“ Ateitininkų rūmų salė to meto moterų kūrybos gerbėjus ir šiaip smalsuolius vos besutalpino. Tą vakarą moterų kūrybos klausėsi žinomi rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Juozapas A.Herbačiauskas… „Programą atlikus, visoms vakaro dalyvėms literatėms buvo suruošta kukli arbatėlė, į kurią pakviesti ir gerbiamieji mūsų rašytojai. Arbatėlės metu jaunosios poetės turėjo progos artimiau susibičiuliauti su senaisiais rašytojais“, – 1930-ųjų gruodžio numeryje rašė „Naujoji Vaidilutė“.

Prieškario Lietuvoje ėjęs moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas „Naujoji Vaidilutė“ surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 metais. Abu vyko gruodžio 8-ąją.

Prozininkė Karolė Pažėraitė, prieškariu pagarsėjusios apysakos jaunimui „Nusidėjėlė“ autorė, poetui Stasiui Santvarui yra rašiusi apie moterų literatūros vakarą, kuris vyko 1948 m. balandžio 8-ąją. Neaišku, kur jis vyko. Gal Brazilijoje, kur tuo metu gyveno K.Pažėraitė, vėliau persikėlusi gyventi į Putnamą (JAV).

Šį gruodį Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykęs prieškalėdinis moterų kūrybos vakaras prasidėjo vilnietės dailininkės Dalios Mataitienės įspūdingos parodos „Atvertis“ atidarymu. Tyliai skambant J.S.Bacho muzikai muziejaus direktorė A.Ruseckaitė pristatė savitą menininkę D.Mataitienę, trumpai apibūdino jos kūrybą. Vėliau Maironio svetainėje, kur žalia Kalėdų eglė, papuošta vienintelės likusios gyvos poeto dukterėčios Danutės Lipčiūtės-Augienės, dabar gyvenančios Amerikoje, dovanotais žaislais, skleidė adventinę nuotaiką, prasidėjo poezijos skaitymai, skambėjo solistės Sabinos Martinaitytės dainos. Šiemet renginyje dalyvavo devynios poetės, dvi prozininkės, trys aktorės, viena solistė, viena pianistė – iš viso šešiolika grožį ir meną kuriančių Kauno moterų ir viena vilnietė dailininkė. Naujausios moterų kūrybos pasiklausyti susirinko gausybė žmonių – ne visi sutilpo svetainėje, dalis jų užėmė vietas greta esančiame Maironio sesers Marcelės atminimo kambaryje. Vakare dalyvavo bene penkiolika vyrų – moterų kūrėjų talento gerbėjų. Tarp jų buvo Paberžės klebonas poetas kun. Skaidrius Kandratavičius, rašytojas Liudas Gustainis. Pirmajai skaityti savo kūrybą tryliktojo moterų kūrybos vakaro burtai lėmė poetei Jūratei Sučylaitei. Kaip be jų, be burtų – juk ir skaičius „13“ dvelkia magija, ir adventinis vakaras kupinas paslapties žavesių, o už svetainės langų – pirmoji šios žiemos ir paskutinė šių metų ūkanų skara. Tarsi laukimu švytinti, puošni moteris. Vėliau klausytojai išgirdo naujus, tikra poetine jėga dvelkiančius Dovilės Zelčiūtės eilėraščius – „apie upes, regimas nuo kalno“. Apie krikštą ir švytintį vėją. Kaip visada, skaudus ir išgrynintas poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos žodis. Vaikų poetė Zita Gaižauskaitė perskaitė keletą eilėraščių suaugusiesiems. Apie šienu kvepiančius klojimus ir vasarą. Apie savo nerimą ir ilgesį.

Prozininkė Nijolė Raižytė, rengianti naują apsakymų rinkinį, kuris turėtų pasiekti skaitytoją 2006-aisiais, paskaitė trumpą apsakymo „Baltas drugelis juodame vėjyje“ ištrauką, kurio tema – netikėta, tragiška bendradarbio mirtis.

Prozininkė Rita Vinciūnienė pateikė kelis prozos kūrinėlius – tarsi eilėraščius proza. Poetė Aldona Elena Puišytė priminė seniau parašytą eilėraštį, skirtą Juditai Vaičiūnaitei. Keletą trumpų poetinių miniatiūrų perskaitė Marija Macijauskienė, sulaukusi ilgų plojimų.

Aktorė Liucija Zorūbaitė atvėrė kiek primirštą prieškariu vykusių moterų kūrybos vakarų dalyvės Kotrynos Grigaitytės ir jau mirusios lyrikės Janinos Degutytės poezijos pasaulį. Daugeliui patiko dar mažai kam žinomos poetės Irenos Dūdėnienės eilėraščiai.

Regis, niekas neliko abejingas pirmiausia parašytiems savyje, savo sielos švarraščiuose, o vėliau perkeltiems į popieriaus lapo šviesą poečių Eglės Perednytės ir A.Ruseckaitės skaitytiems eilėraščiams, aktorių Dalios Jankauskaitės ir Vilijos Grigaitytės savitai pateiktiems kitų kūrėjų moterų posmams.

Poezija, menas ir muzika buvo ne tik tai, kas klausyta ir girdėta. Pačios moterys, tryliktojo moterų kūrybos vakaro dalyvės, buvo visapusiškai žavios – moderniškos, nepaprastai išsipuošusios, gražios ir dvasingos. Šiek tiek gaila vyrų, neišvydusių šito reginio. Neišklausiusių moterų kūrybos atverties. Tryliktosios.

Kaunas

Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija