|
|
Kelkis,
Lietuva
O ėjo balsas iš po žemių
skaudžiais atodūsiais maldos:
kas iš tautos gyvybę semia,
nemiršta tautai niekados.
Bernardas
Brazdžionis
Kai girdžiu ir matau šiandien besiriejančius didybės
manija užsikrėtusius politikus, tūnančius įvairiose valdžios struktūrose,
mane užvaldo toks tūžmingas juokas ir net pyktis, kad norom nenorom
mintimis grįžtu į praeitį, į XX a. antrąją pusę, į kraupius politinių
anomalijų sūkurius. Iš tų sūkurių kaip tik ir išsirutuliojo kai
kurie politiniai dviveidžiai, sugebėję pakeisti išorinį politikos
rūbą, bet dvasią pasilikę tą pačią, gal tik šiek tiek ne visai vykusiai
užmaskuotą. Todėl mano atmintis negali neatkurti tų kraupių vaizdinių,
kurių autoriais ir kūrėjais ar bent pasyviais stebėtojais buvo ir
nūdieniai chameleonai. Visų tų vaizdinių niekam nevalia pamiršti,
nes tai yra mūsų tėvų, brolių, gal ir mūsų pačių buities skausmas,
kraupiai išgyventų tragiškų įvykių visuma. Bent dalį tų vaizdinių,
ne kartą išmąstytų, apsvarstytų ir apraudotų, norisi skaitytojams
priminti, kad galėtų geriau suprasti ir įvertinti praeities ir dabarties
kolizijas.
|
|
|
Kam
tenka mūsų laikas?
Kažkas atsitiko mūsų visuomenei, kad vis labiau
skurstame, mums vis labiau kažko trūksta. Jaučiame nuolatinį stygių.
Ne, mes nesame rankas ištiesę prašinėtojai. Tai, ko mums labiausiai
trūksta, neįdedamas į kišenę ir neįspraudžiamas į tuščią delną.
Jo nepasiskolinsi iš kaimyno, iš banko kaip paskolos nepasiimsi.
Kalbu apie didžiausią mūsų dienų deficitą laiką. Rodos, neužsivertę
darbais, bet laiko kaip nėr, taip
nėr.
|
|
|
Prieššventinę
kiaulystę prisiminus
Praėjusieji metai vertinami ekonomikos linkėjimais,
teigiamais socialinės politikos postūmiais, naujais kultūros, švietimo
laimėjimais. Apie tai kalbėta iš aukštų tribūnų, rašyta spaudoje.
Buvo užsiminta ir apie trūkumus bei klaidas. Tačiau bene didžiausią
kiaulystę pateikė pati tikroji ir labiausiai nuo pašalinės įtakos
nepriklausoma valdžia teismas.
|
|
|
Ar
metai buvo blogesni
Praėjusius metus tyčia ar netyčia labai blogai
įvertino Respublikos Prezidentas. Nediplomatiškai blogai, panorėjęs
juos net iš savo gyvenimo išbraukti. Nenuostabu, kad dėl to apsidžiaugė
kai kurie žurnalistai ir kitokie plepėtojai: juos džiugina neįprasti
posakiai, nes būna impulsas šnekoms, kurių daug ir pasipylė. Tačiau
iš viso to galima ir prasmės paieškoti: ar tikrai metai buvo blogiausi?
Metai, žinoma, į visus kitus visai panašūs. Gali būt, kad išskirtinai
blogai dirbo valdantys politikai, ir būtent į tai atkreipė dėmesį
Prezidentas. Galbūt sąmoningai jis nepaminėjo, kad šalia blogos
valdančių politikų veiklos kažkas ir gera Lietuvoje vyko.
|
|
|
Stabili
korupcija
Neseniai iš Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos
ir plėtros banko parengtos Verslo aplinkos bei įmonių veiklos apžvalgos
sužinojome, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas šiais metais
gali pablogėti. Minėtų bankų ekspertai nustatė korupcijos Lietuvoje
koeficientą 4,3, kuris jau kelerius metus nesikeičia. Lietuva
tarp Europos Sąjungos naujokių Rytų ir Vidurio Europos šalių
lenkia tik Latviją (indeksas 4,2) ir Lenkiją
(3,4).
|
|
|
Ko
stigo televizijai metų virsmo naktį?
Visuose televizijos kanaluose šventinės programos,
žybsinčios šviesos, blizgučiai, linksmos dainos, gyvi šokiai, plikos
merginų kojos, o ir bambų nepagailėta, net sekso reikmenų reklama
rado vietos (kai kurie programų rengėjai neretai kenčia proto stygiaus
ar proto pertekliaus priepuoliukus). O skambių kalbų, linkėjimų
su gausybe gražių ir poetiškų žodžių jokioje rinkimų kampanijoje
tiek nerastum, kiek metų virsmo naktį. Ansambliai, koncertai, oratorijos
visa tai vaizdais ir garsais keitėsi kaip kaleidoskope. Publika
pati įvairiausia: solidūs valstybės pareigūnai, Seimo nariai, meno
žmonės, verslo atstovai, studentai, štai ir neįgalieji sveikinami,
o Kalėdų seneliai tik sukasi, tik dovanas iš maišų traukia...
|
|